Kuomet buvau mažas, esu praleidęs vasarą Žemaitijos kaime pas savo tetą. Tai buvo šioks toks išgyvenimas, nes tėvai pritaikė šoko terapiją – paliko mane tetai ir man nieko nepasakė. Teta turėjo seną švytuoklinį laikrodį, kuriame vietoje švytuoklės buvo geležinė grandinė su svarmenimis. Buvo galima keist grandinės ilgį, buvo galima perkabint svarmenis. Man, pamenu, labai patikdavo kaitalioti viską, kas ėjo. Bet tetai tai labai nepatiko, nes tai buvo vienintelis laikrodis namuose ir ji pastoviai praleisdavo tai žinias, tai parduotuvės uždarymo laiką. Vienu žodžiu, po savaitės tetos reikalavimu grįžau namo ir tai trumpa istorijos versija. Bet aš ne apie tai. Aš apie laikrodį. Jei pailgindavau arba patrumpindavau grandinę, laikrodis pradėdavo keistai elgtis. Sekundės rodyklė tai sustodavo, tai puldavo judėt greičiau, negu reikia. Dabar, jau suaugęs, suprantu, jog tai buvo laikrodžio išderinimo pereinamasis procesas. Vienas ritmas dar nenusistovėjo, o kitas dar neįsibėgėjo, tad laikrodžio rodyklės trumpam išprotėdavo.

Mūsų planeta turi savo laikrodį. Po žiemos ateina pavasaris, po pavasario ateina vasara, na o už vasaros ir iki rudens netoli, o po rudens atslenka žiema. Ir tai kartojasi, kartojasi ir kartojasi. Jei pažiūrėti planetos temperatūros pokyčių animaciją, matome periodiškumą, atsikartojimą kaip laikrodyje. Ir gana lengvai pamatome planetos paviršiaus sritį, kur tas periodiškumas mažiausias – Skandinavija ir Europa.

Taip atsitinka dėl Golfo srovės – šiltos paviršinės vandenyno srovės, kuri teka iš Karibų link Skandinavijos. Šiltas tropinis vandenyno vanduo pasiekęs Skandinaviją sušildo orą, išlygina temperatūras ir neleidžia Skandinavijai visiškai sušalti.

Geriausias būdas pamatyti mūsų išskirtinumą ir Golfo srovės jėgą yra pažvelgt į metinę temperatūrų statistiką. Konkrečiau į vidutinę planetos temperatūrą skirtingose vietovėse. Ir jei Pietų pusrutulyje mes matome, kad temperatūros linijos beveik idealiai atkartoja geografinės platumos linijas, tai Šiaurės pusrutulyje vyksta tikras bardakas. Skandinavija pagal savo platuma yra Sibiro ir Kanados atitikmuo, tačiau vidutinė metinė temperatūra Skandinavijoje yra Golfo srovės dėka 15 laipsnių aukštesnė negu Sibire ir Kanadoje. Golfo srovės dėka Lietuvoje vidutinė metinė temperatūra yra apie 5C, kuomet toje pačioje platumoje, Kanadoje ir Sibire jos yra -10C. Gerai pagalvokite apie tai, kokiomis dėkingomis sąlygomis mes gyvename.

Bet kas atsitiktų, jei mes tą laikrodį staiga išderintume? Kaip išprotėtų planetos laikrodžio rodyklės? Kuomet laikrodis tebeveikia senu rimtu, tačiau kažkas bando priverst laikrodį judėt nauju rimtu, sistemoje yra stebimas mušimų reiškinys. Mušimai tai yra dvejų skirtinų dažnių svyravimų suma. Kuomet svyravimai susideda konstruktyviai, gauname neįtikėtinai didelį pokytį. Kuomet gi svyravimų ciklai nesutampa, sąveikauja destruktyviai, gauname beveik stacionarią (nekintančią) situaciją. Kitaip tariant, laikrodis kraustosi iš proto.

Smalsiems ir nekantriems skaitytojams turiu dvi naujienas – vieną gerą ir vieną blogą. Pradėsiu nuo geros: Regis, žmonija sėkmingai planetos laikrodį išderino, tad „mušimus” jau matome ir neužilgo galėsim pasimėgaut visų meteorologinių anomalijų spektru. Bloga naujiena būtų ta, kad gyvent tokiame nenuspėjamame klimate mums nepatiks.

Pirmą rimtesnė orų anomalija buvo pastebėta netolimoje praeityje (2014m.) JAV, kuomet valstijos beveik nemačiusios žiemą sniego staiga pavirto pagal pojūčius arktinėmis Kanados provincijomis. Kas gi tuomet įvyko?

Matot, planeta yra apvali ir sukasi apie savo ašį. Tas sukimasis su savim tempia orą, tad tiek pietų, tiek šiaurės pusrutulyje egzistuoja oro srautai cirkuliuojantys aplink polius. Pamenate tuos laikus, kuomet klubuose ir baruose buvo galima rūkyti, o rūkančiųjų zoną nuo nerūkančiųjų atskirdavo tokios oro širmos, kur oro srovė neleisdavo dūmams pakliūt kur nereikia? Panašiai  ir tie apie polius ratus darantys oro srautai užrakindavo Arktyje ir Antarktyje šaltą orą. Tas užraktas vadinasi poliarinis frontas.

Užrakintas Arktyje šaltas oras taip pat sukasi, tačiau elgėsi kaip oro sūkurys, tai yra išlaikydavo šiokį tokį stabilumą. Bet kas bus, kai staiga prasidės temperatūros pokyčiai? Ką darys tas užrakintas Arktyje šaltas oras? Jūsų laimei turiu atsakymą: kuomet šilto oro srautai išsiderina, jie nebegali sulaikyt to šalto oro sūkurio, tad tas šaltas sūkurys… pajudės. Kaip minėjau, planeta yra apvali. Tad pajudėt jis gali tik į vieną pusę. Kažkodėl jis paslinko tuomet į JAV pusę, o į jo vietą atslinko į Arktį oras iš Eurazijos. Pas mus tuomet buvo gana šiltos žiemos.

Situacija šiemet tampa įdomesnė. Šilto oro srautai susilpnėjo ne vienoje pusėje, o visur apie Arktį. Arktyje užrakintas šaltas oras staiga tapo nebesulaikomas ir galėjo slinkt kur tik norėjo. Ką jis ir padarė. Sūkurys skilo į keletą mažesnių, ir jie, kaip toje pasakoje apie laimės ieškančius princus, pajudėjo „laimės” ieškoti. Pora jų nusitaikė į JAV (visgi turtinga šalis, tai gal ir princesių daugiau). Dėl to šiemet vidutinė žiemos temperatūra JAV vidurinėse valstijose yra mažesnė negu… Arktyje. Taip, taip, baltoms meškoms ir ruoniams atėjo vasarą – jie mėgaujasi švelniais orais ir temperatūromis tarp -5 ir -15 laipsnių Celsijaus. O štai šiaurinėms JAV ir pietinėms Kanadoms valstijoms, pratusioms prie švelnesnių žiemų, teko susipažint su baltų meškų gyvenimo sąlygomis – temperatūros žada nukrist iki -30 laipsnių. Ypač arktinio klimato ištroškę galės pasimėgaut dar žemesnėmis temperatūromis – iki – 40 laipsnių Celsijaus. Likę „princai” nuslinko „laimės” ieškot Eurazijos pusėn ir vienas iš jų dairosi į europinę Eurazijos dalį – Skandinaviją, UK, Lietuvą, Lenkiją. Jei šis princas nuslinks link mūsų, Arktyje temperatūra greičiausiai ūgtelės iki nulio laipsnių.

Dažnas klimato kaitos neigėjas kalba apie padėtį JAV, kur dabar yra neįtikėtinai šalta, kaip apie įrodymą, jog klimato kaita nevyksta. Tačiau jie pamiršta du faktus:

a) Arkties „laikrodis”, kurį sudaro poliarinis šalčio sūkurys ir stiprūs ratu cirkuliuojantys vėjo srautai, išsiderino. Jei šaltą orą Arktyje seniau laikė stiprūs vėjai, dabar nieko nebelaikomas pasislinko į pietų pusę. Planeta yra apvali. Jei kažkas iš polio nukeliauja į Ameriką, kažkas iš Europos/Rusijos turi nukeliaut į Šiaurę, o į to vietą turi kažkas atkeliaut iš Pietų. Todėl akivaizdu, kad šaltas polinis sūkurys JAV reiškia jokios žiemos Europoje. Europoje tuomet bus šilčiau nei įprasta.

b) Mes dažnai pamirštame, kad sausuma sudaro tik 29 procentus nuo viso planetos paviršiaus, o dažno kontinento plotas tėra keletas procentų. Arkties sūkurio užimamas plotas tėra 2,7-3,5 procento nuo bendro planetos paviršiaus, o JAV ir Kanada sudaro tik 1,9 procento.  Arkties „laikrodžiui” išsiderinus, planetos mastu tai nėra toks reikšmingas įvykis. Kodėl? Nes tos teritorijos, kurioje stebima šita neįprastai šalta anomaliją, plotas tėra apie 1,6 procentus! Kaip galima pergalingai šaukti, kad mokslininkai dalyvauja globaliame sąmoksle, jei šalčiau nei įprasta yra tik vienoje šimtojoje nuo viso pasaulio?

Žmonija nuosekliai nuo tada, kai suvokė, jog anglies deginimas yra geresnis biznis, nei vandens malūnai, užsiima CO2 Krakeno auginimu. Ir nors anglies dvideguonio koncentracija ore yra palyginti maža, mes pamirštame labai elementarų daiktą. Žemės planetos orbitoje Saulė įkaitina absoliučiai juodą kūną tik iki 5 laipsnių Celsijaus. Jei kūnas atspindi šviesą, jis mažiau jos sugeria. Žemės planeta atspindi apie trečdalį Saulės šviesos, todėl jos vidutinė temperatūra turėtų būti minus 18 laipsnių Celsijaus. Ir nors tų taip vadinamų šiltnamio dujų (vandens garų, anglies dvideguonio) yra mūsų ore mažai, būtent šioms dujoms mes turite dėkoti už vidutinę 14 laipsnių Celsijaus temperatūrą! Toks mažas dujų kiekis, tokia maža koncentracija, o dėl to gyvename 33 laipsniais šiltesnėje planetoje.  Atrodytų sveikas protas ir elementari aritmetika turėtų padėti šiais klausimais, tačiau tai nėra pirmas kartas kuomet žmonių įsitikinimai pastoja kelią sveikam protui…