Žymų Archyvai: protas

Filosofija, Fizika, Matematika, Psichologija, Sociologija

Kodėl žmonių elgesys būna sunkiai paaiškinamas arba kvantiniai efektai… psichologijoje

Komentarų: 1

Kuomet aukštojoje mokykloje yra dėstoma kvantinė mechanika, dažnas dėstytojas pabrėžia jos iracionalumą, o studentams yra sakoma, kad aplinkiniame pasaulyje sunku rast analogijas, kurios padėtų suvokt kvantinės mechanikos logiką. Kvantinėje fizikoje pilna dalykų, kurie mums atrodo iracionalus ir nelogiški: dalelės-bangos, Šriodingerio katė, susietos kvantinės būsenos, kvantinė teleportacija ir kvantiniai kompiuteriai.

Išduosiu Jums vieną paslaptį: iš tikrųjų kvantinė fizika yra neįtikėtinai logiška ir racionali, jei esi pasikaustęs matematikoje ir supranti šio mokslo lygtis. Bandant ja suvokti, dažnam žmogui koją pakiša bandymas surasti analogijas aplinkiniame pasaulyje.  Pasirodo, kad vieną analogiją surast visgi galima. Tai yra žmonių logika bei mūsų iracionalus elgesys.

Toliau skaityti Kodėl žmonių elgesys būna sunkiai paaiškinamas arba kvantiniai efektai… psichologijoje →

Biologija, Fiziologija, Psichologija, Sociologija, Technologijos

Elektroninis cigarečių, kavos ir narkotikų žudikas arba paspartink savo… protą!

Komentarų: 9

Neįsivaizduojate savo ryto be gaivinančios arbatos puodelio? Išbėgę iš namų sustojate nusipirkt puodelį stiprios kavos? O gal tai rytinė cigaretė, kurios pirmas užsitraukimas tarsi nušviečia blankų rytinį pasaulį?  Įpusėjus dienai pajuntate koncentracijos stygių? Pradeda streikuoti atmintis, o Jūsų gabumai lyg „išgaravo”.  Bet vos tik „susiverčiate” dar vieną kofeino, nikotino arba alkoholio „dozę” ir Jus jau vėl pilna/pilnas jėgų.

Žaidimai su mūsų protais yra mums įprasti: ruošiatės egzaminams ir norite geresnės atminties? Vaistinėse Jums noriai pasiūlys specialius maisto papildus. Norite „tik” pagerinti savo pojūčius ir atsikratyti prastos nuotaikos? Platus pasirinkimų asortimentas: alkoholis, narkotikai, silpnesni trankvilizatoriai. O kur dar antidepresantai ir „linksmosios” piliulės? Tačiau mažai kas žino apie gėrimų ir tabako pramonės konkurentą: naminę smegenų elektrostimuliaciją.
Toliau skaityti Elektroninis cigarečių, kavos ir narkotikų žudikas arba paspartink savo… protą! →

Biologija, Fizika, Fiziologija, Kompiuterija, Technologijos

Mokslui vis neįkandamos… žmogaus smegenys

Komentarų: 21

Rašytojai fantastai jau virš poros šimtų metų vis kalba apie žmonių nemirtingumo variantus, o futurologai žada mums technologinį singuliarumą jau net 2045 metais ir amžiną gyvenimą kompiuteriuose! Tačiau laikas vis bėga, inžinieriai su ašara akyse paskelbia Mūro dėsnio mirtį, o kriogenikai už gerą pinigą tebešaldo žmonių smegenis skystame azote su paskutine durnių viltimi, kad mokslas ateityje suras išeitį. Mokslo progresas akivaizdžiai stringa, o kaltę už tai mes turėtume suversti mokslui neįkandamoms ir neįtikėtinai sudėtingoms… žmogaus smegenims.
Toliau skaityti Mokslui vis neįkandamos… žmogaus smegenys →

Biologija, Filosofija, Fizika, Technologijos

Kada mūsų protai gyvens kompiuteriuose arba technologinis singuliarumas fiziko akimis

Komentarų: 9

Jei esate fantastikos žinovas, greičiausiai žinote, ką reiškia „technologinis singuliarumas„. Jeigu nesidomite fantastika, tačiau skaitote laikas nuo laiko naujienų portalų mokslo skiltis, turėjote girdėti apie „Homo Sapiens 2.0” bei apie ateitį, kurią žmonijai žada tokie futurologai kaip Rėjus Kurcveilas (Ray Kurzweil). Anot šio futurologo minčių, žmogus jau 2045 metais galės persikelti į elektroninę kompiuterinę erdvę, o 2100 metais visa žmonija gyvens naujuose ir nemirtinguose robotų kūnuose. Nekalbu apie tai, kad R. Kurcveilas teigia, kad naujų žmonių protiniai gabumai augs eksponentiškai! Skamba tiesiog neįtikėtinai. Pabandykime pažvelgt į tai fiziko akimis…

Toliau skaityti Kada mūsų protai gyvens kompiuteriuose arba technologinis singuliarumas fiziko akimis →

Fiziologija, Lingvistika, Sociologija

Sveikatai naudinga… lingvistika: kurią kalbą rinktis praktiškiau?

Parašykite komentarą

Tėvai kartais per daug nori iš vaikų: registruoja juos į piešimo būrelius, muzikos mokyklas, užsienio kalbos fakultatyvus bei samdo kokio nors svarbaus mokslo korepetitorius. Nors praktinė šių dalykų nauda yra abejotina, už vieną jų turėtume būti dėkingi tėvams – už nuo vaikystės mokomą antrą kalbą.

Vaikai iki 7 metų yra tikri kalbų pažinimo genijai, tad nieko nuostabaus, kad JAV ir kitose šalyse sparčiai populiarėja dvikalbiai darželiai ir mokyklos. Nors tėvai dažniausiai nori, kad jų vaikai galėtų susikalbėti su kuo daugiau žmonių, pagrindinis daugiakalbystės pliusas nėra gebėjimas pažinti kitą kultūrą, o tai, ką jis daro su vaikų… smegenimis.

Toliau skaityti Sveikatai naudinga… lingvistika: kurią kalbą rinktis praktiškiau? →

Biologija, Gamta, Istorija

Jei šiuolaikinis žmogus yra toks protingas, kodėl mažėja mūsų smegenys?

Komentarų: 1
Žmonių smegenų dydis dar neseniai augo, kol prieš 20 000 metų jis nepradėjo mažėti.
Žmonių smegenų dydis dar neseniai augo, kol prieš 20 000 metų jis nepradėjo mažėti. Mėlynos spalvos žvaigždė parodo dabartinio žmogaus smegenų dydį.

Jei mokykloje skaitėt biologijos vadovėlį ir pamenat skyrių apie primatus, tuomet žinote (arba bent jau girdėjot), kad žmogus turi daug smegenų, todėl jis ir yra toks protingas. Tiksliau, žmogaus smegenų santykis su kūno mase yra didžiausias. Žmogaus evoliucija yra smegenų tūrio didėjimo istorija. Tačiau retas žino apie šį netikėtą posūkį: per paskutinius 20 000 metų vidutinis žmogaus smegenų tūris sumažėjo nuo 1 500 cm^3 iki 1 350 cm^3, pokytis atitinka teniso kamuoliuko tūrį. Ir taip atsitiko visur: Kinija, Europa, Afrika, visoje homo sapiens populiacijoje. Jei mūsų smegenys ir toliau mažės tokiu pat greičiu, po kitų 20 000 metų jų dydis atitiks homo erectus, gyvenusio prieš pusę milijonų metų ir turėjusio apie 1 100 kubinių centimetrų, tūrį. Ar tai reiškia, kad šiuolaikinis žmogus KVAILĖJA?
Toliau skaityti Jei šiuolaikinis žmogus yra toks protingas, kodėl mažėja mūsų smegenys? →

Matematika, Psichologija, Technologijos

Mes nesuprantame statistikos arba mokslinė fanbojizmo kritika

Komentarų: 8

Šis pasakojimas yra apie tai, kaip gi paprastam žmogui yra sunku suvokti statistiką. Tiksliau, kaip mes jos NESUPRANTAME. Būtent dėl šio mūsų trukumo, mes lengvai pateisiname sąmokslo teorijas. Mus lengva įtikinti, kad skiepai yra žalingi, o statistika apie skiepus meluoja, nes va, žinome keletą vaikelių, kuriems nuo skiepų buvo labai bloga. Panašiai kalba ir kiti sąmokslininkai.

Apgailestauju, bet šie ekstremalūs pavyzdžiai nėra izoliuoti atvejai. Mūsų rūšis pagal savo psichologinę sandarą yra gan deterministinė, todėl mes dėsningai kartojame tas pačias klaidas, vos tik sutinkame stochastinį (tikimybinį) reiškinį. Tikimybė, šansas, statistika, visus tuos dalykus mes baisiai nesuprantame, net nežiūrint į mūsų išvystytą logiką ir mums įskiepytą mokslinį mąstymą.
Toliau skaityti Mes nesuprantame statistikos arba mokslinė fanbojizmo kritika →