Temos Archyvai: Sociologija

Įdomu, Psichologija, Sociologija, Technologijos

Kas bendro tarp Apple milijardų ir žmogiškojo iracionalumo?

16 gegužės, 2020 trismegistos Komentarų: 1

Ar turite kokį senelių arba tėvų nupirktą daiktą? Gal tai sena siulčiaspaudė? O gal mėsmalė? Nemirtingas lygintuvas arba dviratis, kurios tiesiog važioja? Kartais jie genda, bet kažkiek tepalo, pora varžtų, guminių dirželių arba darbo su lituokliu juos greit grąžina į darbinę būseną. Visi mes turime tokio nemirtingo įrenginio pavyzdį – ar pas senelę, ar pas tėvus, ar gavome kaip palikimą. Mano paties mamos namuose stovi pedalais varoma siuvimo mašina, kurios svoris – lyg ji visa būtų padaryta iš ketaus. Kartais atrodo, šiam 100 metų skaičiuojančiam agregatui susidūrus su šiuolaikiniu tanku dar neaišku, kas liktų sveikas.

Bet paimkime modernius prietaisus. Jei vos nupirktas išmanusis geriausiu atveju atlaiko dieną be pakrovėjo, tai suėjus metams (o gal ir porai), jį gali tekt krauti du arba tris kartus per parą. Nekalbu apie tokias korporacijas, kaip Apple, kur praėjus vos metams milijonų vartotojų telefonų akimirksniu pasensta vos tik atkeliavus į telefoną naujam operacinės sistemos atnaujinimui. Tokių pavyzdžių galime rast aibės. Mes perkame ir perkame, o korporacijų pelnas tik auga ir auga. Tačiau, klausimas. O kas dėl to kaltas? Pabandykime pasiaiškinti.

Toliau skaityti Kas bendro tarp Apple milijardų ir žmogiškojo iracionalumo? →

Biologija, Chemija, Fiziologija, Gamta, Psichologija, Sociologija

Valdingi, savanaudiški ir… nematomi mūsų mikrodespotai

3 gruodžio, 2015 trismegistos Komentarų: 2

Buvote taip apsikrovę darbais, kad maitinotės vien tik greitu maistu, o dabar sunkiai užmingate? O gal kankina nežinia iš kur atsiradęs stresas? Jaučiatės pavargę ir Jums sunku mąstyti? O gal atsirado keisti apsirijimo maistu priepuoliai? Beprotiškai ir nekontroliuojamai norite šokolado ir kitų saldumynų? Ar esate tikras, kad tai Jūsų norai? Kodėl Jus manote, kad tai Jūsų stresas? Jums bus sunku patikėti, tačiau taip mūsų nematomos ir nuvertintos antrosios pusės išreiškia savo pageidavimus ir mums rodo savo despotišką charakterį. Mūsų mažieji despotai… Toliau skaityti Valdingi, savanaudiški ir… nematomi mūsų mikrodespotai →

Istorija, Pseudomokslas, Religija, Sociologija

Vienalytėse šeimose augantys vaikai arba kaip mokslas tampa tikėjimo įkaitu (III)

26 liepos, 2015 trismegistos Komentarų: 8

Tokia jau tų idėjinių batalijų prigimtis: epitetai dalijami ir į kairę, ir į dešinę. Vos mes paliečiame „karštas” temas – globalinį atšilimą, evoliucijos teoriją, atominę energetiką, homoseksualų teises, pakanka pasikalbėti apie moters teisę į abortą, tradicinę šeimą, pakritikuoti gyvūnų teises arba pasisakyti už vienalytes poras ir juose gyvenančius vaikus ir krūva kūrybiškai skurdžių epitetų – penkta kolona, komunistas, fašistas, iškrypėlis – jau skrieja mūsų kryptimi.

Gerokai liūdniau yra ne susilaukti menkaverčio epiteto, o išgirsti gretimame sakinyje „mokslinį argumentą”, kuris turėtų anot oponento nenuginčijamai Jums įrodyti, kodėl šie epitetai turėtų Jums tikti. Dar liūdniau tampa pasidomėjus argumentacijos šaltiniais. Tai būna ir pseudomoksliniai žurnalai „Kvantinė Magija” (arba metafizikos daktarų pasisakymai), ir iš idėjinių bei asmeninių paskatų vykdomos manipuliacijos su mokslu. Šiandien pakalbėsiu kaip mokslas virsta kovos įrankiu su žmonių tikėjimu bei įsitikinimais susijusioje temoje.
Toliau skaityti Vienalytėse šeimose augantys vaikai arba kaip mokslas tampa tikėjimo įkaitu (III) →

Biologija, Įdomu, Istorija, Pseudomokslas, Sociologija

Homoseksualų santuokos arba kai mokslas tampa ambicijų ir norų įkaitu (II)

19 liepos, 2015 trismegistos Komentarų: 7

Socialiniai tinklai, laikraščių puslapiai, miesto gatvės ir aikštės, radijo ir televizijos laidos, kartais net jauki virtuvė greitai tampa „kovos” lauku vos tik prakalbama apie karštesnę temą. Kaip kiekviename kare, taip ir šiose batalijose tikslas pateisina priemones, o priemonės gali būti amoralios ir neetinės. Garbės ir taisyklės nėra labai vertinami dalykai. Esu rašęs, kad šioje nuožmioje kovoje viskas yra leistina: faktų iškraipymas, užsakytos publikacijos, įbauginti mokslininkai, sufabrikuotas mokslas. Šiandien noriu pratęst pokalbį apie manipuliacijas moksliniais faktais ir mokslu.
Toliau skaityti Homoseksualų santuokos arba kai mokslas tampa ambicijų ir norų įkaitu (II) →

Gamta, Įdomu, Istorija, Meteorologija, Pseudomokslas, Sociologija

Kai mokslas tampa įkaitu idėjinėje kovoje arba pora žodžių apie klimato kaitą (I)

14 liepos, 2015 trismegistos Komentarų: 3

Globalinis atšilimas, evoliucijos teorija, moters teisė į abortą, atominė energetika, homoseksualų teisės, tradicinė šeima, gyvūnų teisės ir vienalytės poros. Afrikos pabėgėliai, islamo radikalai ir, žinoma, profsąjungos su darbininkų teisėmis. Štai tik trumpas sąrašas tų temų, kurios neįtikėtinai greitai įkaitina žmonių protus ir surenka nemenkas demonstracijas, kiek už, tiek ir prieš.

Interneto svetainės, piketai, protesto akcijos, viešas badavimas, streikai – tai tik nepilnas sąrašas „kovos” metodų. Bet kokioje „karštesnėje” temoje visada neišvengiamai vyksta tikrų tikriausia kova su oponentais – be garbės ir be taisyklių. Šioje nuožmioje kovoje viskas yra leistina: oponentų įžeidinėjimai, faktų iškraipymas, užsakytos publikacijos, papirkti žurnalistai, sufabrikuoti kompromatai ir… manipuliacijos moksliniais faktais ir mokslu.
Toliau skaityti Kai mokslas tampa įkaitu idėjinėje kovoje arba pora žodžių apie klimato kaitą (I) →

Filosofija, Fizika, Matematika, Psichologija, Sociologija

Kodėl žmonių elgesys būna sunkiai paaiškinamas arba kvantiniai efektai… psichologijoje

11 liepos, 2015 trismegistos Komentarų: 1

Kuomet aukštojoje mokykloje yra dėstoma kvantinė mechanika, dažnas dėstytojas pabrėžia jos iracionalumą, o studentams yra sakoma, kad aplinkiniame pasaulyje sunku rast analogijas, kurios padėtų suvokt kvantinės mechanikos logiką. Kvantinėje fizikoje pilna dalykų, kurie mums atrodo iracionalus ir nelogiški: dalelės-bangos, Šriodingerio katė, susietos kvantinės būsenos, kvantinė teleportacija ir kvantiniai kompiuteriai.

Išduosiu Jums vieną paslaptį: iš tikrųjų kvantinė fizika yra neįtikėtinai logiška ir racionali, jei esi pasikaustęs matematikoje ir supranti šio mokslo lygtis. Bandant ja suvokti, dažnam žmogui koją pakiša bandymas surasti analogijas aplinkiniame pasaulyje. Pasirodo, kad vieną analogiją surast visgi galima. Tai yra žmonių logika bei mūsų iracionalus elgesys.

Toliau skaityti Kodėl žmonių elgesys būna sunkiai paaiškinamas arba kvantiniai efektai… psichologijoje →

Biologija, Fiziologija, Psichologija, Sociologija, Technologijos

Elektroninis cigarečių, kavos ir narkotikų žudikas arba paspartink savo… protą!

21 birželio, 2015 trismegistos Komentarų: 9

Neįsivaizduojate savo ryto be gaivinančios arbatos puodelio? Išbėgę iš namų sustojate nusipirkt puodelį stiprios kavos? O gal tai rytinė cigaretė, kurios pirmas užsitraukimas tarsi nušviečia blankų rytinį pasaulį? Įpusėjus dienai pajuntate koncentracijos stygių? Pradeda streikuoti atmintis, o Jūsų gabumai lyg „išgaravo”. Bet vos tik „susiverčiate” dar vieną kofeino, nikotino arba alkoholio „dozę” ir Jus jau vėl pilna/pilnas jėgų.

Žaidimai su mūsų protais yra mums įprasti: ruošiatės egzaminams ir norite geresnės atminties? Vaistinėse Jums noriai pasiūlys specialius maisto papildus. Norite „tik” pagerinti savo pojūčius ir atsikratyti prastos nuotaikos? Platus pasirinkimų asortimentas: alkoholis, narkotikai, silpnesni trankvilizatoriai. O kur dar antidepresantai ir „linksmosios” piliulės? Tačiau mažai kas žino apie gėrimų ir tabako pramonės konkurentą: naminę smegenų elektrostimuliaciją.
Toliau skaityti Elektroninis cigarečių, kavos ir narkotikų žudikas arba paspartink savo… protą! →

Biologija, Fiziologija, Gamta, Psichologija, Sociologija

Ką bendro turi mūsų tėvų gyvenimo būdas ir vabzdžių kolonija arba neįtikėtina epigenetika

3 birželio, 2015 trismegistos Komentarų: 1

Ar teko pastebėti, kad tremtyje gyvenusių žmonių vaikai yra smulkesni nei tremties išvengusių? O gal atkreipėt dėmesį į tai, kad tų pačių tėvų vėlesni vaikai gali atrodyti neatpažįstami, kuomet juos palyginame su ankstyvaisiais? Jei nepastebėjote, tuomet gal kiti pavyzdžiai iš gyvūnų karalystės bus akivaizdesni? Ar susimastėte apie tai, kad skruzdžių motinėlė ir darbininkė turi tuos pačius genus, tačiau atrodo skirtingai? Panašiai ir bičių motinėlė yra kelis kartus stambesnė nei paprastos bitės darbininkės. Tokių kolonijų motinėles gyvena daug ilgiau nei kiti savo rūšies atstovai, o pagrindinė jų funkcija kolonijoje yra dėti kiaušinėlius. Ką turi bendro mūsų tėvų gyvenimo būdas ir vabzdžių koloniją?
Toliau skaityti Ką bendro turi mūsų tėvų gyvenimo būdas ir vabzdžių kolonija arba neįtikėtina epigenetika →

Biologija, Gamta, Įdomu, Sociologija

Knygos apžvalga. Survival of the Nicest: How Altruism Made Us Human and Why It Pays to Get Along

26 gegužės, 2015 trismegistos Komentarų: 4

Esat girdėję apie R. Dawkinso „Selfish Gene”? Gana nebloga mokslą populiarinanti knyga, bandanti paaiškint evoliucijos eigą plačioms masėms. Nebloga, jei teisingai viską suprast bei nedaryti skubotų išvadų. Ir labai bloga, jei skaitytojas ją supranta neteisingai. Būtent dėl pastarojo efekto gana daug biologų pagrįstai ją kritikuoja. Galite paklausti kodėl?

Toliau skaityti Knygos apžvalga. Survival of the Nicest: How Altruism Made Us Human and Why It Pays to Get Along →

Biologija, Ekonomika, Istorija, Sociologija

Seneliai – nematomas žmonijos vystymosi ramstis

4 gegužės, 2015 trismegistos Parašykite komentarą

Ar teko vaikystėje bendrauti su savo seneliais? Senelis, kuris visada suras laiko anūkui ir padės pataisyti dviratį arba ką nors sumeistrauti. O ką kalbėti apie močiutę, kuri visada duos kokį skanėstą, arba šiap įteiks skanių lauktuvių iš kaimo? Darbų ir buities nuvargintiems tėvams seneliai yra tikras išsigelbėjimas, nes, kol atžalos pas senelius kaime, tėvai pagaliau gali pailsėti ir atsilaiduoti. Bet ar tikrai tokia paprasta yra senelių rolė žmonijos istorijoje?

Toliau skaityti Seneliai – nematomas žmonijos vystymosi ramstis →

Fiziologija, Lingvistika, Sociologija

Sveikatai naudinga… lingvistika: kurią kalbą rinktis praktiškiau?

29 balandžio, 2015 trismegistos Parašykite komentarą

Tėvai kartais per daug nori iš vaikų: registruoja juos į piešimo būrelius, muzikos mokyklas, užsienio kalbos fakultatyvus bei samdo kokio nors svarbaus mokslo korepetitorius. Nors praktinė šių dalykų nauda yra abejotina, už vieną jų turėtume būti dėkingi tėvams – už nuo vaikystės mokomą antrą kalbą.

Vaikai iki 7 metų yra tikri kalbų pažinimo genijai, tad nieko nuostabaus, kad JAV ir kitose šalyse sparčiai populiarėja dvikalbiai darželiai ir mokyklos. Nors tėvai dažniausiai nori, kad jų vaikai galėtų susikalbėti su kuo daugiau žmonių, pagrindinis daugiakalbystės pliusas nėra gebėjimas pažinti kitą kultūrą, o tai, ką jis daro su vaikų… smegenimis.

Toliau skaityti Sveikatai naudinga… lingvistika: kurią kalbą rinktis praktiškiau? →

Fiziologija, Kinas, Pseudomokslas, Psichologija, Sociologija

25 kadro teorija arba ar egzistuoja laisva valia?

22 balandžio, 2015 trismegistos Komentarų: 1

Tiek geltonoji spauda, tiek sąmokslo teorijų šalininkai yra pamėgę „25 kadro“ hipotezę. Žmogaus sąmonė suvokia pasaulį lėčiau negu pasąmonė. Jei žinutė ekrane pasirodys tokiam trumpam laiko tarpui, kad sąmonė jos nepastebės, ją gali pastebėti pasąmonė. Anot hipotezės, taip galima daryti įtaką žmogaus norams, pažiūroms, simpatijoms ir antipatijoms.

Įrodyta 25 kadro hipotezė sukeltų dvejonių žmogaus laisva valia. Ar mūsų sąmonė yra laisva, ar ji lengvai manipuliuojama? Ar galima mums ką nors įteigt, mums to net supratus? Ar žmogumi galima valdyti per žmogaus pasąmonę, žmogaus protui, žmogaus sąmonei net nesuvokiant, kad jis nebėra laisvas ir jau yra valdomas?

Toliau skaityti 25 kadro teorija arba ar egzistuoja laisva valia? →

Biologija, Fiziologija, Gamta, Istorija, Pseudomokslas, Psichologija, Sociologija

Užkrečiamos, pavojingos ir mirtinos… mintys

11 balandžio, 2015 trismegistos Komentarų: 2

Ar egzistuoja pavojingos mintys, kuriomis galima užsikrėst ir numirt? Ar lietuviškos pasakos apie raganų prakeiksmus turi pagrindą? O kraupios vudu istorijos apie šio animalistinio tikėjimo šamanus? Jų minties bei įtaigos galia yra parodyta ne viename filme. Kas tai? Tiesa ar grynas prasimanymas? Atsakymas nėra paprastas.

Toliau skaityti Užkrečiamos, pavojingos ir mirtinos… mintys →

Biologija, Filosofija, Fiziologija, Gamta, Psichologija, Sociologija

Pasimetę vertime arba kas yra empatija: vertybė ar savybė?

6 balandžio, 2015 trismegistos Komentarų: 12

Lietuviški internetai yra neįtikėtini tuo, jog į tą patį elementarų klausimą galima rast visiškai (net diametraliai) priešingus atsakymus. Ar homeopatija veiksminga? Taip, sako vienas šaltinis. Ar homeopatija yra apgaulė? Taip, džiaugsmingai praneša kitas šaltinis. Dar labiau klaidina skaitytoją, kuomet šias žinias praneša tas pats šaltinis.

Veidrodiniai neuronai atsako už empatiją.

Paimkime konkretų pavyzdį. „Kodėl empatija „mažutėliams“ nėra kairioji vertybė?”– rašo Delfi portalas. Tačiau kitoje naujienoje pranešama, kad „empatija yra būdinga įvairiems gyvūnams”, o straipsnyje kalbama apie šunų, pavianų, vilkų empatiją! Ir čia skaitytojui gali įsijungt logika. Šunų empatija. Jei empatija nėra kairės VERTYBĖ, ar tai reiškia, jog visi šunys KONSERVATYVIŲ pažiūrų?
Toliau skaityti Pasimetę vertime arba kas yra empatija: vertybė ar savybė? →

Fiziologija, Gamta, Psichologija, Sociologija

Stručio filosofija: kai sprendimas baisesnis už pačią problemą

1 balandžio, 2015 trismegistos Komentarų: 2

Praeitame įraše teko nusistebėti, kaip mūsų politinės pažiūros gali stipriai paveikti kažką tokio racionalaus, kaip mūsų aritmetiniai gabumai. Šiame įraše pratęsiu šio klausimo nagrinėjimą ir pakalbėsiu apie tai, nuo ko gi mes bėgame? Ar nuo pačios problemos, ar nuo jos sprendimo būdo? Dėl ko mes elgiamės kaip strutis, nematydami akivaizdžių dalykų?

Logiška būtų galvoti, kad, jei žmonės nesutinka dėl problemos sprendimo, jie turėtų bent jau vieningai sutikti su tuom, jog problema egzistuoja? Bet ar tikrai yra taip? O kas, jei žmonių politinės ir religinės nuostatos visgi yra stipresnės negu jų racionalumas? Ir kas, jei pačią problemą su jos formuluotė žmogus dar sutinka neutraliai, tačiau būtent siūlomi sprendimo būdai yra tai, kad verčia žmogų suabejoti problemos egzistavimu?
Toliau skaityti Stručio filosofija: kai sprendimas baisesnis už pačią problemą →

Trismegistos

Temos Archyvai: Sociologija

Kas bendro tarp Apple milijardų ir žmogiškojo iracionalumo?

Like this:

Valdingi, savanaudiški ir… nematomi mūsų mikrodespotai

Like this:

Vienalytėse šeimose augantys vaikai arba kaip mokslas tampa tikėjimo įkaitu (III)

Like this:

Homoseksualų santuokos arba kai mokslas tampa ambicijų ir norų įkaitu (II)

Like this:

Kai mokslas tampa įkaitu idėjinėje kovoje arba pora žodžių apie klimato kaitą (I)

Like this:

Kodėl žmonių elgesys būna sunkiai paaiškinamas arba kvantiniai efektai… psichologijoje

Like this:

Elektroninis cigarečių, kavos ir narkotikų žudikas arba paspartink savo… protą!

Like this:

Ką bendro turi mūsų tėvų gyvenimo būdas ir vabzdžių kolonija arba neįtikėtina epigenetika

Like this:

Knygos apžvalga. Survival of the Nicest: How Altruism Made Us Human and Why It Pays to Get Along

Like this:

Seneliai – nematomas žmonijos vystymosi ramstis

Like this:

Sveikatai naudinga… lingvistika: kurią kalbą rinktis praktiškiau?

Like this:

25 kadro teorija arba ar egzistuoja laisva valia?

Like this:

Užkrečiamos, pavojingos ir mirtinos… mintys

Like this:

Pasimetę vertime arba kas yra empatija: vertybė ar savybė?

Like this:

Stručio filosofija: kai sprendimas baisesnis už pačią problemą

Like this:

Lietuviškai apie mokslą ir technologijas

Share this:

Like this:

Share this:

Like this:

Share this:

Like this:

Share this:

Like this:

Share this:

Like this:

Share this:

Like this:

Share this:

Like this:

Share this:

Like this:

Share this:

Like this:

Share this:

Like this:

Share this:

Like this:

Share this:

Like this:

Share this:

Like this:

Share this:

Like this:

Share this:

Like this:

Lietuviškai apie mokslą ir technologijas