Žmogus nuo senovės žvalgosi į naktinį dangų. Žvaigždėtas dangus, pilnas galaktikų, ūkų, žvaigždynų kėlė pagarbą, baimę bet tuo pačiu ir žavėjo savo atsikartojančiais dėsningumais. Mėnulio fazės susiejo mėnulį su religiniais ritualais, tapo pirmo kalendoriaus pagrindu bei leido matuot laiką net naktį, kuomet nebuvo Saulės. Žvaigždės ir žvaigždynai leido pirmiems žmonėms keliaut didelius atstumus ir orientuotis erdvėje. Ir, nors dievai, mistiniai ritualai, horoskopai bei kitos astrologinės temos buvo tolimos nuo mokslo, reikia suprasti, jog be astrologijos neatsirastų astronomija, kaip be alchemijos neturėtume chemijos.

Populiarų mokslą yra užvaldęs Hablo teleskopas, kuris nesenai atšventė savo 25 metų jubiliejų. Nesunku suprasti kodėl: spalvingi, užburiantys ir magiški Visatos vaizdai negali nežavėti žmogaus akį, nežiūrint net į tai, kad NASA mums visiems lengvai meluoja tose nuotraukose. Tačiau mes nepagrįstai pamirštami kitus įspūdingus ir žadą atimančius milžinus – radioteleskopus. Viename iš jų, šalia Efelsbergo miestelio Šiaurės Reino-Vestfalijoje esančiame 100 metrų skersmens radioteleskope man teko apsilankyti. Apie tai ir norėčiau Jums papasakoti…

Vokietijoje aš atsiradau Aleksandro fon Humboldto draugijos dėka. Mano projektas laimėjo konkurse, kuriame keturi penktadaliai pateikiamų paraiškų yra atmetamos, ir aš gavau finansavimą dviem metams. Didžiausias šios draugijos pliusas yra tas, kad „vieną kartą Humboldtas – visam gyvenimui Humboldtas”. Kitaip tariant, esi įtraukiamas į mokslininkų dirbančių įvairiuose srityse tinklą ir net nebebūdamas stipendiatu gauni pastoviai laiškus, kvietimus sudalyvaut simpoziumuose, perskaityti pranešimus bei teikt paraiškas projektams.

Panašiai atsitiko ir 2013 metų vasarą, kuomet susilaukiau kvietimo apsilankyti draugijos būstinėje Bonoje bei perskaityti pranešimą. Nutariau sudalyvauti visame renginyje dėl poros dalykų. Pirmas – balto vyno spaudžiamo iš raudonų vynuogių degustacija bei pora įdomių ekskursijų. Kitas – ekskursija į dar prieš 15 metų buvusį stambiausiu pasaulio teleskopu – Efelsbergo 100 metrų skersmens radioteleskopą.

Išvykome ankstyvą rytą, Iš Bonos iki teleskopo palyginus neilgas kelias – vos tik 46 km, tačiau kelias driekiasi per gana kalvotą vietovę ir stipriai vinguriuoja. Mūsų grupės autobusams prireikia beveik 90 minučių tam, kad pasiekti observatoriją… Ir, štai jis – stambiausias Europos radioteleskopas, lyg grybas matosi tolyje. Tai dingsta už kalvų, tai vėl atsiranda, kol autobusas neužkylą ant kalvos. Dabar radioteleskopas apačioje ir mes lėtai leidžiamės link šio milžiniško grybo. Autobusai sustoja, mes išlipame ir judame link vartų. Mes net neįėjome į vidų, tačiau teleskopas užima tiesiog milžinišką erdvės dalį. Teleskopo lėkštė juda, sukasi kiek vertikaliai, tiek horizontaliai, matyt, vyksta matavimai.

Dangus apsiniaukęs, Saulės nesimato, tačiau teleskopas matuoja radijo bangas, kurioms debesys nėra kliūtis. Planetos atmosfera praleidžia radijo bangų ruožą tarp 10 cm ir 10 metrų, todėl radioteleskopas gali dirbti ir esant apsiniaukusiam dangui.
Mūsų grupę padalina į keletą mažesnių grupių bei išdalina šalmus.  Buvimas šalia tokio milžino yra pavojingas. Nuo teleskopo gali nukrist varžtas ar kokia konstrukcijos detalė, todėl šalmai lankytojams yra būtini.

Teleskopas buvo pagamintas 1971 metais ir nuo tų metų iki 2000 metų jis buvo stambiausias pasaulio valdomas radioteleskopas. Jį konstruojant inžinieriams teko spręst planetos traukos keliamas problemas. Visų pirma radioteleskopo svoris buvo milžiniškas – 3 200 tonų! Be tvirto pagrindo, toks sunkus daiktas tiesiog prasmigtų gilyn. Teko daug darbo įdėti į betono pagrindo konstrukciją – 154 betono stulpai, kurių ilgis nuo 7 iki 11 metrų, o skersmuo net 1,2 metro, išlaiko milžinišką teleskopo svorį.

Teleskopo pagrinde yra bėgiai, o teleskopo kojos turi 16 variklių, kiekvienas kurių turi po 10,2 kW galios! Šių variklių dėka teleskopas gali pasisukt azimutaliai (aplink vertikalę) 360 laipsnių kampų per 12 minučių.

Traukos jėga taip pat veiktų ir teleskopo lėkštės formą, todėl teleskopas buvo pagamintas neparabolinės formos. Inžinieriai paskaičiavo, kaip trauka turėtų iškreipti teleskopo lėkštę, kad lėkšte taptų parabolinio veidrodžio formos nepriklausomai nuo to, kokiu kampu lėkšte yra nukreipta į dangų.

Teleskopo darbuotojams tenka lipt į viršų. Tam yra specialūs liftai, kurie yra teleskopo kojose. Pasinaudojus tokiu liftu, gali atsidurt tiesiai po teleskopo milžinišką lėkšte., kur randasi milžiniškas dantratis keičiantis teleskopo lėkštės horizontalią padėtį.

Šis teleskopo mechanizmas pasuka teleskopą horizontaliai greičiau nei apačioje esantys varikliai vertikaliai. Jei apačioje prireikia 3 minučių 90 laipsnių kampo posūkiui, viršuje viskas yra du kartus lėčiau. Teleskopas šiam veiksmui naudoja net 4 variklius, kiekvieno kurių galia yra 17,5 kW.

Teleskopo paviršius yra 7 854 kvadratiniai metrai, o pagrindo su bėgiais skersmuo yra net 64 metrai! Teleskopo paviršių sudaro net 2 352 radijo bangoms jautrūs elementai, o jo paviršiaus neatitikimas paraboliniam veidrodžiui tesiekia 0,5 milimetro! Tikras inžinerinės minties šedevras.  Teleskopo židinio nuotolis yra 30 metrų, o teleskopo raiška yra 10 erdvinių sekundžių.

Teleskopo dydį geriausiai suvokti tada, kuomet atsirandi viršutinėje aikštelėje. Aplinkinės kalvos nebeatrodo tokios stambios ir aukštos, o apačia yra tokia svaiginančiai tolima.

Teleskopas yra valdomas iš pastato, esančio ant gretimos kalvos. Didžiąją laiko dalį teleskopas dirba Makso Planko radioastronomijos instituto mokslininkams, tačiau iki 40 procentų jo darbo laiko būna skiriama laisvai prieigai.

Šis radioteleskopas yra aibės atradimų „kaltininkas”.  Pradedant Visatos magnetinių laukų matavimų, baigiant pirmu milisekundino pulsaro atradimu.

Nors jo „nuotraukos” nėra tokios gražios, šis prietaisas yra neįtikėtinai svarbus astronomijai. Jo dėka buvo atrasti įrodymai, kad Dydis Sprogimas yra iš tiesų įvykęs, o nėra vien teoretikų prasimanymas.

Kaip pamatėme, radioteleskopai yra dar vieni neįtikėtinai sudėtingi prietaisai. Žmonijos noras suvokt nesuvokiamą ir pamatyt nematomą yra tiesiog stulbinantis ir mes pasigaminame akis, kurios mato nematomą. Aš noriu galvoti, kad žmonija liks tokia pat žingeidi ir išradinga, o mus laukia fantastiški moksliniai atradimai.