Karantino DIRBTUVĖS: WI-FI interferencijos detektorius

Spėju, esate susidurę su šia situacija: ramiai atsisėdate su nešiojamu kompiuteriu ir jau ruošiatės atsipūsti bei panaršyti mėgstamas svetaines ir staiga… dingsta Wi-Fi signalas! Šokiai su būgnais ir isterika administracijoje negelbėja – signalo nėra, o viešbutis iškviečia jums policiją. Ir kai supakuotas vykstate su policijos ekipažu į nuovadą, policininkas atsidūsta kolegai: Šitas jau penktas iš ten šią savaitę…

Bet ar galime mes kažką padaryti? Ar padės mums čia mokslas? Be abejo! Sužinosite daugiau apie interferenciją, blogas vietas Wi-Fi įrangai bei išmoksite jas detektuoti!! O kas įstabiausia, šis žaisliukas veikia ir su 3G, ir su 4G!! Skamba neįtikėtina bet visa tai pigiau nei 30 eurų biudžetas, reik pačiam mokėt tik sukt varžtus ir truputį palituoti. Taigi pradedame eilines karantino dirbtuves!

Kaip manote, kokios yra blogo Wi-FI signalo priežastys? Įvardysiu kelias.

Mes dažnai pamirštame apie greitą dažnį;
  1. Prasta įranga arba prastas tiekėjas. Žmonės visų pirma pamiršta apie šykštumą. Geros greitaeigos gali pagailėti tiekėjas. Tas ypač galioja, jei kalba eina apie viešbutį arba viešą vietą. Tokiais atvejais stebuklo nesigaus – Jus nieko nepadarysite. Taipogi priežastys gali būti lėta Jūsų įranga – pigus router arba keli eurai sutapyti perkant kompiuterį arba telefoną. Nors šis atvejis ir nėra pagrindinė šio teksto tema, aš trumpai patarsiu ką daryti. Atsisiūskite programelę, kuri analizuoja tinklą. Aš naudoju inSSIDer. Susiraskite savo tinklą ir peržiūrėkit tinkle esančius įrenginius, atkreipkite demėsį į Modulation and Coding Scheme (MCS) indeksą ir skaičių erdvinių srautų (spatial streams), kurios įrenginys palaiko. Žemi skaičiai gali signalizuoti, jog jūsų įrenginys yra lėtas.
  2. Netinkama įrenginio konfigūracija. Žmonės labai dažnai nusiperka brangų Wi-Fi maršrutizatorių ir nesusikonfigūruoja. Dažniausia klaida čia netiesiogiai susijusį su straipsnio tema. Nauji įrenginiai palaiko seną 2,4Ghz dažnį, kurio veikia aibė kitų maršrutizatorių, nekalbu apie jūsų tokius daiktus kaip mikrobangų krosnelė arba Bluetooth ausinės. Bet nauji įrenginiai palaiko ir naują 5GHz Wi-FI dažnį. Pabandykite prisijungt prie savo įrangos, įsitikinkite, kad ji veikia nauju dažniu.
  3. Netinkama įrenginio aplinka. Mes labai dažnai nesusimastome, kiek daug įrangos veikia aplink mus. Ši įranga gali gadinti Wi-Fi signalo kokybę. Perstatę ją arba Wi-FI maršrutizatorių mes galime rimtai pagerinti situaciją būste. Nereikia pamiršti, kad tarybinio tipo būstuose dažnos problemos ir dėl interferencijos. Tai situacija, kuomet elektromagnetinės bangos atsimuša nuo būsto sienų ir atsiima pačios nuo savęs. Tuomet vienintelė išeitis yra pasidaryt būsto signalo žemelapį ir perstatyti savo Wi-Fi įrangą. Apie tai mes ir pakalbėsime čia.
Būsto schema ir Wi-Fi signalo sklidimas būte nuo ruterio.

Kaip minėjau, interferencija yra dažna rykštė, kuomet tenka rūpintis informacijos perdavimu. Labai prastos idėjos yra šios: a) Wi-Fi maršrutizatorius stovi ant grindų, b) Jis stovi ne būto centre, o tuno kažkur kampe, c) Wi-Fi įrenginys paslėptas dežėje, jis turėtų stovėti matomas, d) Įrenginys stovi šalia metalo arba kitos elektronikos, e) abejų antenų kryptys vienodos, geriausia vienai būti vertikaliai, kitai – horizontaliai ir f) atnaujinkite Wi-Fi maršrutizatoriaus programinę įrangą.

Konstruktyvi (kairė) ir destruktyvi (dešinė) interferencija.

Dabar gi laikas paaiškinti, kas ta EM bangų interferencija yra. Esu jau apie tai rašęs. Nors ir sunku, pasistengsiu nesikartoti. Kiekviena banga sudaryta iš svyravimų. Svyravimas turi maksimumą – bangos keterą, ir turi minimumą – bangos įduba. Jei bangų dažniai skirtingi, atstumai tarp keterų ir įdubų yra skirtingi. Bet jei bangų dažniai vienodi, jos gali susidėti arba atsiimti. Jei pirmos bangos ketera sutaps su antros, o įdubos persiklos, bangos susidės. Bendros bangos galiu padidės. Sakoma mes tapome konstruktyvios interferencijos pavyzdžiui. Tačiau gyvenime nėra viskas taip puiku. Dažnai nesutampa nei keteros, nei įdubos. Tada jau susigūžtame ir mes, ir bangos. Fizikai tampa destuktyvios interferencijos liūdininkais.

Wi-Fi kanalai ir juos „pasiėmę” tinklai.

Blogiausia, kai vyksta atspindžio ir pačios bangos destruktyvi interferencija, nes kasdienybėje mes ne tiek ir daug tegalime padaryti. Šiek tiek šviesesnė situacija, kada susideda dvejų skirtingų šaltinių (tarkim jūsų ir kaimynų) bangos, tada mes galime pakeisti Wi-Fi maršrutizatoriaus kanalą, tikėdami, jog jis bus laisvesnis. Dažniausiai galime atsisiųst tam skirtas programas, kurios pagelbės su kanalo pasirinkimu.

Programėles leidžia vizualiai nustatyti problemines vietas.

Tokios įvairios programelės yra naudingos kartu su specialia įranga, tuomet juos leidžia nusipiešti būsto žemėlapį ir jame pamatyti, kur signalas prastas. Čia svarbu neapsigauti su decibelais. 3dB atitinka net 50% kritimą signalo galioje!! Pateiksiu keliems būte sutinkamiems objektams būdingą sugertį: sausos sienos atima 3 dB, medinės durys apie 4 db, plytų siena atima net 6 dB. Gelžbetonis apie 8-10 dB. Jeigu signalo kelyje stovi šaldytuvas – galime netekti apie 20 dB!

Tik speciali programinė įranga su specialia įranga gali detektuoti Wi-Fi ruožo interferenciją.

Problemas gali sukelti ir jūsų įranga. Tik speciali programinė įranga su specialia įranga gali detektuoti Wi-Fi ruožo interferenciją, kurios priežastys nėra susijusios su Wi-Fi prietaisais. Man teko matyti Wi Spy įrenginio veiklą. Žinoma, rinkoje pilna analogų.

Bluetooth ir Wi-Fi standartai naudoja panašių dažnių ruožus.

Vienas juokingiausių interferencijos šaltinių yra Bluetooth įrenginiai – ausines dažniausiai kelia bėdų. Yra labai juokinga, kai ieškai bėdų, o protinga programa parodo tokį vaizdą:

Matome Bluetooth įrenginio nuostabią interferencija su Wi-Fi maršrutizatoriumi.
Bluetooth ausinės gali būti prasto interneto priežastis.

Nore ir turi retas iš mūsų bet belaidis namų telefonas gali būti kita priežastis, kodėl toks lėtas namų internetas.

Stacionarus beleidis telefonas irgi gali būti jūsų vargo priežastis.

Šitoje vietoje svarbu nepamiršti visų ligų šaltinį – mikrobangų krosnį. O taip! Šis mūsų maistą ir gyvenimus nuodijantis kapitalistų išradimas gali, pasirodo, atsiprašant „pašikti” mūsų internetą!!

Ką gi, manau, vaizdas pas skaitytoją jau susidarė. Laikas išmokti konstruoti prietaisą, kuris padės sutvarkyti internetą namuose. Gaminame WI-FI INTERFERENCIJOS DETEKTORIŲ!!Dalių sąrašas yra toks:

6.60€ kainuoja įrenginys.

Taigi mes turime šias detales (11 vnt)

Šitas darbas reikalauja šiek tiek litavimo įgūdžių. Pateikiu schemas:

Aukščiau yra įrenginio schema. Jei norite, galite praleisti šią dalį. Mikrobangos yra pagaunamos jungiamuoju laidu, jis veikia kaip antena. Bangos taip pat keliauja link OP amp LM358, kuriame yra daug tranzistorių, todėl diodai „ištaiso“ tas bangas. Tai skamba sudėtingai, tačiau iš esmės reiškia, kad ypač greitai svyruojančios mikrobangos virsta „lėtai“ svyruojančiomis, kurias galima išmatuoti įprastomis elektroninėmis dalimis. Pirmasis OP stiprintuvas didina mažą signalą tarp 2 ir 3 kaiščių maždaug milijoną kartų ir išveda jį 1 kaiščiui. Stiprinimą nustatome rezistoriumi tarp 1 ir 2 kontaktų. „Mėlyna“ grandinė yra signalo grandis ir nukreipia jį į tranzistorių BC547, kuris jį sustiprina garsiakalbiui . BC547 yra vienas iš labiausiai paplitusių daugiafunkcinių tranzistorių per pastaruosius dešimtmečius ir iš esmės gali sustiprinti bet ką tik už keliasdešimt centų. Antrasis OP tarp 5,6,7 kaiščių veikia taip pat, kaip ir tranzistorius LED, kuriems reikia mažesnės srovės nei garsiakalbiui. Žalia grandinė rodo šią mažą grandinę. Dėmesio! Testas: Ar galite paaiškinti, kodėl mes geriau naudojame 2 antiparalelinius šviesos diodus nei vieną šviesos diodą? Paskutinėje pastraipoje rasite sprendimą.

2 ir 3 kaiščių elektrolitiniai kondensatoriai stabilizuoja stiprintuvą ir slopina triukšmą. Dvi 100 kΩ varžos kartu su elektrolitiniu kondensatoriumi, esančiu apatiniame dešiniajame kampe, sukelia žemą triukšmą, lygu pusei baterijos įtampai, nes tai yra būtina, kadangi mes naudojame vieną bateriją (kodėl? Išsamią informaciją rasite Vikipedijoje). Rezistorius, valdantis stiprinimą, pakeičiamas viela, o tai reiškia, kad stiprinimas yra vienetinis: išėjimo įtampa 7 kaištyje lygi įėjimo įtampa 5 kaištyje. Bet dabar turime daug daugiau srovės (maksimali yra 40 mA), kurią mes naudojame užmaitinti du šviesos diodus.

Komponentų jungimas lentoje.

Mes pastatėme šį imtuvą ant mažiausiai 170 taškų dydžio lentos (170 kontaktų, kur įkiškite laidą). Aukščiau pateikiama lentos schemą, nurodanti, kur sudėti komponentus.

Ant lentos yra raidės ir skaičiai, žymintys eiles ir stulpelius. Kiekviename stulpelyje taškai A-E ir F-J yra sujungti iš vidaus! Tai parodo žali blyškūs apskritimai, nurodyti tose stulpeliuose, kurie jungtųsi su dalimi.

Pradėkite nuo LM358 (jo įpjova turi būti kairėje), tada tęskite su sidabrine viela (parodyta pilka spalva), žaliais ir mėlynais laidais (tai gali būti bet kokios spalvos laidai, kad ir ką turėtumėt). Visi laidai turi būti kuo trumpesni ir kuo arčiau plokštės paviršiaus, išskyrus dešinėje esantį išlenktą laidą, jungiantį neigiamo maitinimo šaltinio OP stiprintuvą su akumuliatoriaus įtampos gnybtais. Padarykite jį šiek tiek ilgesnį nei kiti laidai, nes jis taip pat veiks kaip antena.

Tada pridėkite tuos rezistorius (parodyta raudona spalva), jų pasipriešinimas parodomas šalia jų; 47k = 47 kiloomai,100k = 100 kilomai, 1M = 1 Megaomas ir pan. Tada įjunkite kondensatorių 0,1 µF, tada elektrolitinius kondensatorius, kurie atrodo kaip cilindrai. Svarbu juos teisingai išdėstyti, „minusas“ yra užpildytas elektrodas, „pliusas“ tas, kuris neužpildytas.

Visi kondensatoriai yra mėlynos spalvos. Jei dangtelio gnybtai yra per trumpi, vis tiek įdėkite jį ir sidabrine viela prijunkite prie paskirties vietos (atminkite, kad jungiamieji bėgiai yra lentos viduje!). Įkiškite tranzistorių BC547, kuris yra stiprintuvas, maitinantis garsiakalbį, tada garsiakalbio laidus.
Dabar greitai atsipūskite ir išgerkite kavos. Grįžę atidžiai patikrinkite savo sąranką, ypač IC, tranzistoriaus ir elektrolitinių kondensatorių poliškumą. Kai viskas atrodys teisingai, prijunkite akumuliatorių. Turėtumėte išgirsti prislopintą statinį triukšmą, kuris praneša, kad prietaisas renka elektronus, trenkančius laidų metalinėse gyslose, ir atsitiktinį aplinkos elektronikos triukšmą bei kosmoso spinduliuotę. Jei ne, nedelsdami atjunkite akumuliatorių ir ieškokite klaidos. Priešingu atveju tęskite toliau.
Prijunkite antiparaleliai prijungtus šviesos diodus su pakankamai ilgais izoliuotais laidais prie duonkepės, kaip parodyta brėžinyje.

Taipogi mes iš medžio paketu lazeriniu cutter’iu išpjovėme jam dežutė (galite pasigaminti ir patys). Pjovimo failas šitame paveiksliuke:

Dežutės brėžinys.

Atskiros dalys ir jų surinkimo būdai yra aiškūs. Garsiakalbį laikantį žiedą reikia priklijuoti prie „žemės” tiesiai po garso išvestimi dangtelio antrame dangtelyje. Šviesos diodai yra priklijuoti prie Ø5mm skylių (apatinė dešinė) ir jungiklis įmontuotas į vietą dangtelyje (viršutinė dešinė). Laidus padarykite pakankamai ilgus, kad dangtis lengvai atsidarytų. Surinktas įrenginys atrodo gana estetiškai:

Šis įrenginys tinka ne tik Wi-FI signalams aptikti. Pažaiskime.

Žaislas gavosi galingas.

Paimkite išmanųjį telefoną. „Nustatymuose“ eikite į SIM skyrių ir pakeiskite režimą į seną, bet vis dar plačiai paplitusį standartinį „2G“. Tada laikykite savo išmanųjį telefoną netoli imtuvo ir paskambinkite savo numeriu. Dabar garsiakalbyje turėtumėte garsiai ir aiškiai išgirsti telefono signalą, o šviesos diodas turėtų mirksėti.
3G ir 4G yra daug sunkiau aptikti, nes jie yra labai efektyūs ir plačiajuosčio ryšio (demoduliuotas signalas nėra girdimojo diapazono, tačiau mes jį matysime jei lygiagrečiai garsiakalbiui pajungsime reikiamą įrangą). Nepaisant to, vis tiek galite išgirsti, kad jūsų išmanusis telefonas kelia kažkokį niūrų mikrobangų garsą čia ir ten, nors jis yra daug mažiau kalbus nei naudojant 2G.
Taip pat galite patikrinti, ar mikrobangų krosnelėje nėra nuotėkio. Įpilkite į jį stiklinę vandens ir įjunkite pilną galią, kad ji nuolat veiktų. Įjunkite detektorių ir perkelkite jo anteną arti orkaitės kraštų. Kai tai sena pigi orkaitė, garsiakalbyje išgirsite garsų garsą, o šviesos diodai mirksės. Šis signalas keičiasi, kai plokštė sukasi viduje.

Skanaus!

Aukščiau pateikto klausimo, kodėl mes naudojame 2 antiparalelinius šviesos diodus, o ne vieną šviesos diodą, sprendimas: Jei būtume naudoję tik vieną šviesos diodą, kondensatorius krautųsi negalėdamas vėliau išsikrauti. Iš esmės tai būtų kaip vienos pusės gatvė aklavietėje.

Leave a Reply

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.