Graikai jį žino kaip Ερμής ο Τρισμέγιστος (Hermes o Trismegistos), romėnams jis yra  Mercurius ter Maximus, o senovės egiptičiams jis žinomas kaip Dahauti (lietuviškai Totas). Ką gi reiškia žodis Trismegistos? Jei esate sutikę lotyniškus skaitmenis, turėtumėt lengvai atspėt kokį skaičių reiškia „ter”. Jei gi nerandate lietuviškų atitekmenų, senovės graikų ir lietuvių kalbų panašumas turėtų pasufleruot, kad skaitmuo yra trys. Išsprendę šią rebuso dalį, galime imtis likusios dalies. Ir lotynų kalba čia jau pasufleruos gan tiksliai, ką reiškia likusį dalis. „Maximus”, maksimumas, maksimalus, trigubai maksimalus, trigubai didingas. Hermis trigubai Didingas, Merkuris trigubai Maksimalus, Totas – trigubas didvyris.

Senovės egiptiečių tikėjime dievas Totas užėmė svarbią vietą – jis buvo Visatos ramstis, mėnulio dievas. Mėnulis gi senovės egiptiečiams buvo mįslinga esybė vien dėl to, kad jis švietė naktį bei keitė savo išvaizdą. Mėnulio fazės susiejo mėnulį su religiniais ritualais, tapo pirmo kalendoriaus pagrindu bei leido matuot laiką net naktį, kuomet nebuvo Saulės. Nieko nuostabaus, kad dievas Totas laikui bėgant tapo išminties, magijos, laiko prižiūrėtoju ir ginčų tarp kitų dievų arbitru. Senovės egiptiečiai laikė jį savo alfabeto ir rašto sistemos išradėju, o dažnas raštininkas meldėsi jam ir jį garbino. Visi moksliniai, religiniai, filosofiniai ir magijos darbai buvo dedikuojami Totui – jis buvo įvardijimas šių darbų autoriumi.

Nieko nuostabaus, kad senovės graikai susiėjo šį egiptiečių dievą su savo dievu Hermiu, nors graikų Hermis atliko platesnės funkcijas. Graikų Hermis buvo prekeivių, vagių globėjas, jis buvo dievų pasiuntinys. Tačiau tuo pačiu jis buvo ir oratorių globėjas, literatūros bei poezijos, išradimų ir prekybos dievas. Graikai pavadino egiptiečių dievą Totą savo vardu – Hermiu trigubai didingu, Hermiu Trismegistos, o senovės Egipto tuometinę sostinę – Hermopoliu Megale. Naujas graikų Hermis perėmė dalį senojo Hermio ir dalį Toto funkcijų: jis tapo astronomijos ir astrologijos globėju, medicinos ir mokslo dievu. Ir nors senasis Hermis niekur nedingo ir tebuvo garbinamas savo šventovėse, graikai ir romėnai garbino ir egiptietiškų šaknų turintį Hermį Trismegistos. Romėnai jį vadino Merkurijumi ter Maximus.

Dieviškos išminties šaltiniu, Hermiui Trismegistos, buvo priskiriama autorystė dešimties tūkstančių tekstų, kuriems anot Platono ir Cicerono yra virš 9 tūkstančių metų. Atėjus krikščionybei Hermis Trismegistos prarado savo dievišką statusą, jis tapo pagonių pranašu, kuris numatė Jėzaus Kristaus atėjimą. Šventam Augustinui Hermis Trismegistos buvo trečias didžiųjų pranašų eilėje: jis ėjo po Enocho ir Nojaus, o jo titulas reiškia tris jo pasiekimus: didžiausias žynys, filosofas ir karalius.

Europos alchemikai, astrologai ir filosofai taip pat garbino hermetinius tekstus, o Hermį Trismegistos jie pažinojo iš anuomet populiaraus teksto „Tabula Smaragdina„, kalbėjusiam apie trys svarbiausias Visatos žinias: alchemiją, astrologiją ir teurgiją. Iš visų iki mūsų laikų išgyvenusių hermetinių tekstų svarbiausi yra „Corpus Hermeticum” ir „Asclepius„, kurie buvo vertinami viduramžių alchemistų dėl savo praktinės dalies: receptų, patarimų, procedūrų. Filosofinis akmuo, cheminių elementų transmutacija, pirmos laboratorijos, faziniai kūnų virsmai, senovės elementų lentelę – visa tai buvo aprašoma hermetiniose tekstuose.

Hermis Trismegistos nėra vien tik europinio mąsto figūra. Apie jį žinojo ir senovės arabų išminčiai. Dar daugiau, jis yra netiesiogiai minimas ir Korane – kaip bevardis pranašas, trigubai didingas, trigubai išmintingas. Hermetiniai tekstai buvo verčiami į arabų, persų kalbas ir yra pasiekė per musulmonus net Indiją!

Kalbant gi apie dabartinės chemijos ir fizikos šaknys, reiktų pasakyti, kad be alchemijos mes neturėtume chemijos, o be astrologijos nebūtų astronomijos, o tuo pačiu ir Niutono mechanikos, o su ja ir dabartinės fizikos. Tarkim, „Tabula Smaragdina” aprašo dvylika žingsnių būtinų filosofiniam akmeniui išgaut. Visi jie yra dabartinės chemijos metodai:  kalcinacija, tirpdymas, separacija, konjunkcija,  šaldymas, sublimacija, fermentacija ir t.t.

Iš kitos pusės hermetiniai tekstai turėjo ir magišką dalį: užkeikimai, maldos, burtai, skaičių magija. Jiems mes turime būt dėkingi už palindromus:
In girun imus nocte et consuminur igni
galimi dar keli variantai:
In girum ibimus nocte et consumibimur igni
in girum imus nocte ecce et consumimur igni

Perskaitykite sakinį nuo galo ir gausite tą patį. Tai lotynų palindromas, reiškiantis „Naktyje mes sukame ratus ir ugnyje mes dingstam”. Šis palindromas buvo vadinamas hermetikų Velnio rimu, nors greičiausiai tai buvo romėnų laikų mįslė, reiškusi nakties drugį, sukantį ratus apie žvakę. Nors yra ir romantiškesnė interpretacija: tai yra mūsų gyvenimo menėsiai, kurie sukasi ratu, o mūsų laikas vis trumpėja.

Dar hermetiniuose tekstuose sutinkamas kitas net dvėjų eilių palindromas
Signa te, signa, temere me tangis et angis
Roma tibi subito motibus ibit amor

Anot legendos pats velnias ištarė šiuos žodžius šv. Martynui, kuris privertė velnią pasiverst asilu ir nuvėžt šv. Martyną į Romą. Jų prasmė būtų tokia:  „Persižegnuok, tu smerkei ir gasdinai manimi be reikalo, nes tik mano dėka tu pasieksi Romą, tavo kelionės tikslą.”

Būta ten be abejo ir graikiškų palindormų:
ΝΙΨΟΝ ΑΝΟΜEΜΑΤΑ ΜE ΜΟΝΑΝ ΟΨΙΝ

„Nusiplauk ne tik veidą bet ir nuodemę”

Tokie rebusai, anagramos, palindromai, magiškieji žodžių kvadratai, chronogramos prisidėjo savo ruožtu prie matematikos. Dalis jų yra kombinatorikos uždaviniai, dalis jų yra skaičių ir grafų teorijos uždaviniai.

Apibendrinant. Šis blogas bus apie trigubai didingą Mokslą.