Kiek kartų fantastiniame kine matėte sceną, kai herojus išsitraukia paskutinę sekundę blasterį ir nušauna priešą? Arba meistriškai apsuka savo kosminį laivą ir nukauna jį persekiojančią blogiečių flotiliją? Be lazerio spindulio neįsivaizduojama jokia dabarties moksline fantastika. Ką kalbėt apie ikoniškus Žvaigždžių karus, kur Lukas meistriškai lazeriu nukauna Mirties žvaigždę?
Ar taps tai kada realybė? Ar mūsų ateities kartos kariaus šviesos spinduliais? Ir nors fantastikos kūrėjai skausmingai melagingai vaizduoja lazerio spindulį (labas rytas G. Lucas, fizikai sako, lazerio spindulį vakuume pamatai du kartus gyvenime – pirmą kartą viena akimi, kitą karta – kita), ar jie pataiko? Ar teisingai numato ateities karų eiga? Pasinagrinėkime!
Toliau skaityti KODĖL ŽVAIGŽDŽIŲ KARAI LIKS FANTASTIKA ARBA BANDOME PATAIKYTI LAZERIU →
Like this:
Like Loading...
Pernai pasaulį apskriejo žinia iš Švedijos: Nobelio premijos komitetas išrinko, kas gavo 2018 metais svarbiausią fizikos prizą. Lietuvos spaudoje dominavo žinia apie parametrinius šviesos stiprintuvus, nes tai yra Lietuvos flagmano – „Šviesos konversijos” – duona, o VU Emeritas profesorius Algis Piskarskas yra vienas iš koncepcijos kūrėjų. Akademikas Algis Piskarskas net susitiko su Nobelio premijos laureatu G. Mourou Vilniuje!
Tačiau Lietuvoje beveik neskambėjo kito laureato – Artūro Aškino – vardas, nors Lietuvos lazeristai (kartu su akad. A. Piskarsku, beje!) svariai prisidėjo ir prie šios temos. A. Aškinas premiją gavo už šviesos sūkurių atradimą ir tyrimus. Neskamba dar varpeliai? Nieko keisto neskaitote? Agi pagalvokite! Kas yra sūkurys? O kas yra šviesa? Kaip toks efemerinis daiktas, kaip šviesa gali sukti? Kviečiu pasmalsauti!!
Toliau skaityti Šviesos sūkuriai arba kaip gali sukti ŠVIESA? →
Like this:
Like Loading...
Ar pabodo gyvenimas keturių sienų narve? Atsibodo apsauginė kaukė, kurią užkvėpuoji taip, kad per akinių stiklus nesimato aplinkinio pasaulio? Namai pabodo taip, kad svajojate nueiti į darbą ir… dirbti? Kai lauke 2020-ieji ir siaučia karantinas, iš nuobodulio gaidžiu užgiedos net didžiausiais namisėda ir tinginys…
Jūsų išsigelbėjimui pristatau bloge naują rubriką – „DIRBTUVĖS”. Čia ne tik pakalbėsiu apie fiziką bet ir pigiai (biudžetas iki 20-30 eurų) pagaminsime fotoninį žaisliuką. Tikiuosi, kad vaikams žaislai patiks, o tėvams praskaidrins atžalos zyzimą tekstas. Taigi… Pradėdam!
Toliau skaityti Karantino Dirbtuvės: Lazerių Kaleidoskopas →Like this:
Like Loading...
Skaitydamas lietuviškus internetus pasigedau spaudoje įdomesnės praėjusiųjų metų mokslinių įvykių apžvalgos. Viešojoje erdvėje visus metus dominavo keletas naujienų – vieną buvo susijusi su gravitacinių bangų eksperimentiniu patvirtinimu. Kitą – su garsiai spaudos išreklamuotu „lietuvišku Nobeliu” už CRISP genų „karpymo” technologiją, kurią, anot visų Lietuvoje, „turėjo” gauti VU profesorius Virginijus Šikšnys.
Tačiau su lietuviškais Nobeliais viskas yra kaip su „lietuviškomis” Eurovizijomis – daug triukšmo renkant kandidatą, daug šurmulio apie „garantuotą” kandidato laimėjimą, o po finalo – eilinės kaltųjų paieškos dėl prastų rezultatų. Taip ir šiais metais Nobelio komitetas visus Lietuvoje „nustebino” skyręs premiją už molekulinės mašinas, apie kurias nei kas Lietuvoje rašė, nei kas ką nors girdėjo, nors užsienio spaudoje jas minėjo visi, kas tik netingėjo. Tiesą pasakius, ko norėti: mokslą Lietuvoje rimtai niekas nepopuliarina, naujienų portaluose mokslo skyrelis yra dažnu atveju „dėl vaizdo”, o specializuoti žurnalai (pvz. „Iliustruotas mokslas”) senai užsitarnavo tarp mokslininkų anekdotų rinkinių šlovę.
Taigi. Apie kokias įdomias naujienas neperskaitėte ir kokie praeitų metų moksliniai ir technologiniai pasiekimai yra verti mano (ir Jūsų) dėmesio? Jei norite sužinoti, skaitykite toliau.
Toliau skaityti Atsisveikinimas su 2016-ais: įdomiausi moksliniai įvykiai →
Like this:
Like Loading...
Lietuviškai apie mokslą ir technologijas
