Gal Jums teko skaityti naujienose apie žmones, kurie visiškai atsisakė mėsos ir minta vien tik augalinės kilmės maistu? Jei neteko, žinokite jų pavadinimą – vegetarai bei veganai. Šie kilnių širdžių žmonės atsisakė gyvulinės kilmės maisto vardan bekono, broilerio, jautuko bei žuvyčių ateities.
Jei pats esate vegetaras arba veganas, puikiai suprantate, jog savo pasiaukojimu stabdote ištisas nekaltų gyvūnų kraujo upes ir pasirūpinate tuo, jog nė vienas gyvas padaras nenukentėtų nuo peilio ir šakutės. Tačiau turiu Jums liūdną žinią: atsisakydami mėsos, sukeliate dar didesnį skausmą kitoms mąstančioms, jaučiančioms, bendraujančioms ir neįtikėtinai inteligentiškoms būtybėms – augalams…
Mūsų tolimieji protėviai prieš keletą milijonų metų nulipo nuo medžių ir išmoko valgyti mėsą, o vėliau ir naudotis akmens įrankiais bei įvaldė ugnį. Būtent reguliaraus mėsos valgymo dėka pradėjo sparčiai didėti mūsų protėvių smegenų tūris ir žmogaus evoliucija sparčiai pagreitėjo. Kai kurie antropologai drąsiai teigia, jog būtent ugnis ir mėsa mus padarė žmonėmis. Mėsa buvo tokia svarbi mūsų prieš porą milijonų metų gyvenusiems protėviams, kad mėsos negavę mūsų protėvių vaikai susirgdavo nuo vitamino B9 ir B12 trukumo porinė hiperostozė (porotic hyperostosis).
Dabartiniam žmogui nebereikia ištisą dieną sunkiai darbuotis laukuose ir ganyklose, mes daugiau laiko praleidžiame miestuose ir ofisuose, o maistą perkame parduotuvėse. Maisto pramonės dėka maistas yra parduodamas praturtintas mikroelementais, vitaminais, kitais maisto papildais ir mums nebereikia taip pat įdėmiai kaip praeito amžiaus žmonėms sekti, ką mes valgome. Nieko nuostabaus, kad atsiradus vegetariško maisto paklausai, maisto pramonė suskubo pateikti visiškai vegetariškus pusfabrikačius, papildytus vitaminais ir medžiagomis, kurias mūsų protėviai galėjo gauti tik iš mėsos.
Šis vegetariško ir veganiško maisto gaminių prieinamumas turi kaip neabejotinų pliusų, taip ir gana netikėtų minusų. Vegetariška mityba yra naudinga sveikatai: mažesnė antro tipo diabeto rizika, mažesnė širdies ligų tikimybė, retesnės problemos su kraujo spaudimu bei retesni nutukimo atvejai. Tačiau vegetariška dieta turi ir savų minusų: dažnesni vėžiniai susirgimai, alergijų atsiradimas bei psichinės sveikatos problemos. Taip atsitinka dėl to, kad žmonės staigiai keisdami mitybą ir pereidami prie vegetariško maisto pamiršta apie savo žarnyno mikroflorą, sudarančią didžią mūsų ląstelių dalį. Staigus atsisakymas nuo mūsų kraštams įprastos mitybos nepatinka šiems mažiems valdingiems despotams ir jie garsiai protestuoja sukeldami alergijas bei paveikdami mūsų psichinę savijautą. Vegetariškų ir veganiškų prekių prieinamumas sukelia apgaulingą įspūdį, jog kardinalus mitybos pokytis yra sulig naujai šukuosenai arba naujiems bateliams bei nereikalauja konsultacijų su specialistu.
Vegetarus ir veganus galima suskirstyti į idėjinius (etinius, kovojančius už gyvūnų teises), aplinkosauginius (nevalgo mėsos, nes jos gamyba kenkia gamtai) bei paprastus, kurie atsisakė mėsos vedami mados arba smalsumo. Pavojingiausi yra būtent pirmieji, kurių tarpe vegetarizmas yra įgijęs religijos statusą, o jų vegetarizmas yra lyg religinis fanatizmas. Štai vienas atvejis. Krikščionių šeimą fanatiškai „gydė” maldomis savo dvejų metų vaiką, kuris po 10 dienų tėvų meldimosi mirė, nors jį išgelbėtų viena Tylenol pakuotė. Kuom jis skiriasi nuo kito atvejo, kuomet kūdikis mirė negavęs kalcio ir vitamino D, kadangi tėvai maitino jį vegetarišku maistu? Paplitus vegetariškai idėjai vis daugiau ir daugiau sutinkami atvejai, kuomet tėvai per nežinojimą arba sužaloja savo vaiko sveikatą, arba numarina savo vaiką. Tokių skandalingų atvejų sąrašas yra tiesiog stulbinantis.
Pagrindinė priežastis, kodėl idėjiniai vegetarai atsisako gyvulinio maisto yra etinė. Gyvūnai turi jausmus, yra sąmoningi ir turi teisė į orų gyvenimą, o žudomi jaučia skausmą. Anot veganų, mes neturėtume sukelt skausmo kitam gyvam jaučiančiam ir sąmoningam padarui ir neturėtume su gyvūnais elgtis kaip su mums priklausančiais negyvais daiktais. Būtent todėl jie minta augalinės kilmės maistu, nes yra manoma, kad augalai neturi jausmų, nemąsto ir nejaučia skausmo. Bet ar tikrai taip?
Mes dažnai galvojame, jog žmogus yra evoliucijos viršūnė ir protinga būtybė būtinai turi turėt dvi rankas (keturias galūnes), centrinė nervų sistema ir smegenys. Suprask, jei įvyktų kontaktas su ateiviais, jie atrodytų panašiai kaip žmogus, nes „evoliucija yra determinuota”, o mes – geriausia, ką ji „pagamino”. Mes dažniausiai esame humaniški tiems, kas yra panašus į mus, kadangi projektuojame savo emocijas, jaučiame empatiją mūsų augintiniams (prisiminkime savo pasibaisėjimą valgančiais šunis ir kates kiniečiais), bet esame pakankamai negailestingi tiems, kas atrodo kitaip. Pavyzdžiui – augalams.
Vegetarai dažnai sumenkina augalų intelektą (tiksliau tai, ką būtų galima vadint intelektu) bei neigia tai, kad augalai gali jaust skausmą. Ar augalai yra protingi? Ar augalai yra inteligentiški? Ar augalai gali jaust? Dažnas atsakymas yra ne. Atseit kas tie augalai – vien tik cheminės reakcijos ir jokių centrinės nervų sistemos užuomazgų. Į sriubą juos!
Tačiau viskas nėra taip paprasta. Anot naujos mokslo srities – neurobiologijos, augalai gali būt pavadint jei ne protingais ir intelektualiais, tai turinčiais protingos ir intelektualios būtybės požymius. Neturėdami smegenų ir nervų, jie turi analogiškas struktūras, bei gali komunikuoti, matuoti laiką ir net slėptis. Augalai nemąsto taip kaip mes, tačiau apdoroja savo jutimus ir nepaprastai protingai reaguoja į dirgiklius. Augalai neturėdami ausų girdi. Be skonio ir klausos augalai turi ir kitų jausmų – jie jaučia planetos trauką, vandenį ir apeina (apauga) kliūtis. Nekalbu apie tai, kad augalai moka prisitaikyti! Bet apie viską iš eilės.
Augalai gali girdėti ir patys naudoja garsus bendravimui
Mes dažnai pasišaipome iš žmonių kalbančių su savo augalais, tačiau štai paprastasis kukurūzas (Zea mays) moka „kalbėti” ir girdi. Augalo šaknys skleidžia klyksinčius garsus, kurių dažnis yra apie 220 hercų. Mokslininkai specialiai augino kukurūzo daigus vandenyje bei grojo jiems dirbtinius 220 hercų dažnio garsus. Vandenyje augę daigų šaknys pradėjo kryptingai augti link garso šaltinio bei pačios skleidė klyksintį garsą, lyg bandydamos susikalbėti.
Sodininkai senai kalba apie teigiamą baziliko įtaką daržovių augimui daržuose. Baziliko buvimas šalia skatina greitesnį kitų augalų seklų dygimą. Buvo spekuliuojama, kad daigai sužino apie baziliką pagal skleidžiamas cheminės medžiagas, lytėjimą arba šviesą. Tačiau kokia gi buvo tyrėjų nuostaba, kada paaiškėjo, kad bazilikas su čili pipirų daigais bendrauja akustinėmis bangomis, o daigai dygsta dešimt procentų geriau, „girdėdami” kaimynystėje baziliką.
Lyg to būtu maža, paaiškėjo, kad paleidus žiaumojančio ir čepsinčio vikšro garso įrašą, augalai reaguoja išskirdami gynybines chemines medžiagas, nors vikšro ir nėra. Būtent taip elgiasi baltažiedis vairenis. Išgirdęs garso įrašą, jis puola ruoštis galimai kenkėjo atakai, o jo reakcija yra tuo stipresnė, kuo garsas yra garsesnis. Mokslininkams paleidus įrašytus vėjo bei dainuojančios cikados garsus, baltažiedis vairenis visiškai nereagavo. Kaip matome, augalai ne tik girdi, kalba bet ir atskiria vieną garsą nuo kito!
Augalai mato spalvas, gali mąstyti ir atsiminti
Augalai suvokia šviesos spalvą ir gali įsidėmėti, kuri šviesos spalva yra susijusi su konkrečiomis grėsmėmis. Tyrėjai apie valandą laiko laikė augalą apšviestą vienspalve šviesa, o po to užkrėtė virusu, nuo kurio augalai mokėjo apsiginti pasigamindami vaistus. Kuomet mokslininkai apšviesdavo augalą tuo pačiu šviesos šaltiniu, jų nuostabai augalas „atsimindavo” ir iš anksto pradėdavo gamintis vaistus.
Dar daugiau, augalas gebėjo pernešti informaciją apie šviesą ir jos charakteristikas nuo lapo iki kito lapo pasitelkęs elektrocheminių reakcijų grandinę, labai primenančią savotišką nervų sistemą. Apšvietus tik vieną augalo lapą, į tai sureaguodavo visas augalas. Apšvietus augalo apačią, sureaguodavo viršus. Mokslininkai mano aptikę specifines ląsteles (angl. bundle sheath cell), kurios atlieka nervų sistemos vaidmenį augaluose.
Lyg to būtų maža, pasirodo, augalai moka atpažinti savo atžalas bei demonstruoja… altruizmą! Kuomet augalai auga apsupti savo atžalų – tos pačios rūšies atstovų, išaugusių iš augalo sėklų, augalai neeikvoja pernelyg daug energijos šaknų vystymui. Tačiau vos tik augalas atpažįsta savo rūšies atstovą, su juo niekaip nesusijusi, jis iš karto intensyviai augina šaknys bandydamas sutrukdyt konkurentui užaugti ir pasiimt resursus.
Augalai jaučia skausmą ir priima sprendimus
https://www.youtube.com/watch?v=fGLABm7jJ-Y
Augalai turi ir skausmo pojūtį – valgomi arba raunami jie gamina anestetikus. Kiti augalai reaguoja stangrindami dyglius arba gamindami alergeną, dėl kurio juos valgančių žinduolių gerklės ir liežuviai sudirginami bei atsiranda alerginės reakcijos. Nors jie neturi nervų sistemos, jie turi neurotransmiterius būdingus gyvunams (dopaminas, serotinas) ir demonstruoja sistematizuotą elektrinį aktyvumą. Dar daugiau, kuomet augalas jaučia skausmą, jame stebimas elektrinis aktyvumas primena gyvo organizmo neuroninį aktyvumą, o spėjama jų „smegenų” vieta yra augalų… šaknys.
Didesnę nuostabą kelia situacijos, kuomet augalai net priima sprendimus. Būtent tai daro raugerškis. Jo vaisiai turi, kaip taisyklė, nuo vienos iki kelių sėklų. Pasirodo, raugerškis geba suvokti, koks sėklų skaičius yra užkrėstas kenkėjų lervų ir priimt sprendimą, ar jam reiktų atlikti tos užkrėstos sėklos „abortą”. Kuomet vaisiuje tik viena sėkla, raugerškis aborto neatlieka, tačiau augalas priima sprendimą nebetiekti maistinių medžiagų į sėklą, jei vaisiuje dar yra neužkrėstų sėklų!
Augalai matuoja laiką ir atskiria apačią nuo viršaus
Kaip galvojate, iš kur augalai žino, kada jiems skleisti žiedus, kuomet užmegzt vaisius? Atsakymas gali būti netikėtas – pasirodo, augalai matuoja laiką. Tam augaluose egzistuoja specialūs proteinai, kurie reaguoja į šviesos kiekį, gaunama dienos metu. Kuomet proteinai per cirkadinį ciklą gauna pakankamai Saulės energijos, jie siunčia signalą augalo elektrocheminei sistemai: laikas žydėti.
Gal esate iš tų žmonių, kurie mėgsta eksperimentuoti su augalų orientacija erdvėje paguldydami augalą šonu arba pakabindami jį aukštyn kojomis? Žinokite, augalams tai nedaro jokio įspūdžio, jų šaknys visada augs žemyn, gravitacijos kryptimi, kadangi jie turi erdvės pojūtį bei jaučia planetos trauką (gravitopizmas).
Augalai praneša vienas kitam apie artėjančius priešus
Vabzdžių valgomi augalai apie tai praneša ne tik savo gentainiams bet ir kitiems augalams. Tarkime, šalia kenkėjų atakuojamo pelyno augantys tabako augalai yra rėčiau liečiami kenkėjų. Matyt, tabakas „girdėjo” pelyno pagalbos šauksmą ir atitinkamai sureagavo, pasigamindamas medžiagas, dėl kurių jo lapai tapo nebeskanūs kenkėjams. Analogiškai į susmulkintų pelyno lapų kvapą reaguoja ir pomidorai su bulvėmis. Jie puola gaminti cheminę medžiagą, trikdančią kenkėjų virškinimo funkcijas. Pupos, pajutusios kitų pupų signalus apie kenkėjų ataką, auga greičiau ir sustiprina savo gynybines funkcijas. Kukurūzas taip pat reaguoja į kitų augalų išskiriamus chemikalus ir pasiruošia kenkėjų atbaidymui. Visais atvejais augalai kalba beveik universalia kalba: čili pipirai ir pupos reaguoja į kenkėjo užpultų agurkų signalus.
Augalai organizuoja ištisus komunikacijos tinklus
Gali skambėti neįtikėtinai, tačiau augalai kolektyviai nutaria, kas kokią lytį pasirinks. Štai kur tikra demokratija ir lygios teisės! Japonijoje augantis papartis skirtingai nuo kitų augalų gali būti tik vienos lyties, o pats augalas gimsta belytis ir išauga galėdamas tapti tiek vyriškos, tiek moteriškos lyties augalu. Botanikams ilgai buvo sunku suvokti, kaip šie paparčiai pasirenka lytį. Netikėtai paaiškėja, kad tai vyksta jauniems augalams komunikuojant su šalia esančiais suaugusiais augalais. Vyresni augalai praneša jaunesniems, jei kolonijoje trūksta vienos arba kitos lyties augalų, todėl jaunimas augdamas pasirenka savo lytį. Jei šalia yra moteriškos lyties papartis, jis išskiria hormoną, kuris signalizuoja jauniems augalams pasirinkt vyrišką lytį, o vyriškos lyties augalas signalizuoja jaunimui pasirinkti moteriškąją.
Augalai ne vien tik šaukiasi kitų gentainių pagalbos, jie taip pat praneša apie pavojus savo kaimynams augalams. Braškės, dobilas ir kiti palei žemę augantys augalai dažnai persipina savo ataugomis su kitais augalais ir taip sudaro ištisus tinklus, panašius į kompiuterinius tinklus. Kuomet vienas augalas yra užpuolamas vabzdžio, jis praneša apie tai kitiems tinkle esantiems augalams, kad jie spėtų pasiruošti. Kiti tinklo augalai tuomet spėja pasigaminti toksinus arba chemines medžiagas atbaidančias kenkėjus arba sunkiai jiems suvirškinamas. Tie ryšiai būna tokie tankūs irgerai organizuoti, kad dalis mokslininkų net kalba apie augalų tinklo intelektą.
Augalai kviečiasi pagalbos ir bendrauja su vabzdžiais, ropliais ir vėžliais
Kai kurie augalai atsidūrę nelaimėje kviečiasi pagalbos… gyvūnus. Kuomet tabako lapai yra valgomi vikšrų, tabako augalas išskiria į orą cheminę medžiagą, kuri pritraukia kitus vabzdžius grobuonis, kurie minta vikšrais. Dar daugiau, mums taip patinkantis šviežiai nupjautos žolės kvapas yra ne kas kito kaip cheminių medžiagų kokteilis, kurį išskiria žolė bandydama apsisaugoti nuo kenkėjų. Į šį pagalbos šauksmą atsako ne tik širšes, tačiau ir skruzdės, mikrobai, kolibriai ir net vėžliai!
Kita augalų gudrybė – cheminiai žymekliai, kuriuos jie patalpina į saldžius savo sakų lašus. Vikšras suvalgo tokį saldų sakų lašą, tačiau kartu su skanėstu gauna cheminį žymeklį, kuris pritraukia skruzdėles, pasirūpinančiais augalo apsauga nuo vikšro. Kai kurie augalai gyvena savotiškoje simbiozėje su skruzdėlėmis: maitina skruzdėles nektaru, o jos gina augalą nuo kenkėjų. Ši simbiozė yra taip toli pažengusi, jog netekęs skruzdėlių augalas suserga!
Augalai maskuojasi ir moka pabėgti iš šešėlio
Jautrioji mimoza gana netikėtai reaguoja į kenkėjus. Ji susitraukia pati ir sutraukia savo lapelius, bandydama apgauti kenkėją ir pasirodyti jam mažesniu bei nesveikesniu augalu, negu yra iš tikrųjų. Mimikrija ir maskuotė yra vienas stipriausių augalų ginklų. Vieni augalai apsimeta gyvūnais, kurių vengia jų kenkėjai, kiti augalai bando apgauti kenkėjus ant savo lapų užaugindami darinius, primenančius lervų kiaušinius tam, kad kenkėjus nuskristų ieškoti kito lapo. Dalis augalų apsimeta sudžiuvusiais ir negyvybingais.
Kuomet augalas atsiduria šešėlyje, jis bando iš jo „pabėgti”, pagreitindamas savo augimą ir tapdamas aukštesniu. Jei šie bandymai būna nesėkmingi, tuomet augalas greičiau suformuoja žiedus bei sėklas. Šis efektas yra žinomas kaip „šešeilio vengimo sindromas” ir dėl jo nukenčia per tankiai augančių augalų derlius, kadangi augalas desperatiškai bando pratęst giminę sau nepalankiomis augimo sąlygomis.
Augalų neurobiologija iš ties stebina. Kuo toliau, tuo aiškiau matosi, kad augalų elgesys yra panašus į gyvūnų elgesį. Augalai moka net tapyti paveikslus, panašiai kaip delfinai arba kiti gyvūnai, kurie tai daro iki galo to nesuvokdami proceso.
Ir mes turėtume paklausti savęs, ar pagrįstai etiniai vegetarai ir veganai diskriminuoja augalus, suteikdami jiems negyvo objekto statusą ir ignoruodami jų nepaprastai sudėtingus, turiningus, jaučiančius ir protingus gyvenimus? Skausmas yra natūrali gyvo organizmo apsauginė funkcija, susijusi su išgyvenimu. Mūsų ir augalų giminingumą rodo ir tai, kad mes turime bendrus anestetikus, kurie mus veikia panašiai. Nekalbu apie žolelių arbatas, turinčias mums naudingų medžiagų. Pagalvokime, kam augalams gamintis tuos vaistus, jei jiems iš jų jokios naudos?
Ar tai reiškia vegetarizmo mirtį? Vargu. Kaip minėjau, be etinės priežasties egzistuoja aplinkosauginė priežastis bei nereikia pamiršti sveikatos klausimų. Vegetarams tiesiog reiktų susitaikyti su tuom, kad vieno išlikimas yra kito skausmas ir pražūtis. Nebent Jus mintate Saulės spinduliais ir šventom dvasiomis.
Labai Patiko. (Y)
Įdomu išties. Bet augalo vaisius manau nei skausmą jaučia, nei intelektą turi. O ypač nuo obels nukritęs vaisius neturėtų kam nors sukelti skausmo 🙂 (na, nebent žolei :D) Aš vertinu bent jau pastangas siekiant išvengti skausmo pasaulyje, o tobulėti yra kur… 🙂 Galima dabar atsisakyti mėsos, paskui visų gyvūninės kilmės ingredientų, o galiausiai pradėt valgyt vien vaisius 🙂 Galbūt tai mūsų ateities mityba (jei tobulėsim, o ne degraduosim) 🙂 🙂
Valgyti mesa reiskia degraduoti? O kaip tas faktas, kad musu proteviai mesa valge? Tai dabar jau mes visi turetumem buti degradais? Idomi logika…
Pasiziurek i musu zmonijos istorija – visa laika buvo valgoma mesa, visa laika buvo zudomi gyvunai ir visa laika vyko karai, konfliktai, zmogzudystes, prievartavimai ir t.t. O dabar tai manau net nera klausimo, kad visuomene absoliuciai degradavus, pasiziurek kas vyskta su planeta, kaip zmones vieni su kitais elgiasi ir t.t. Jei tau atrodo, kad pasauly viskas taip ir turi buti, tai atsiprasau, bet man isties taves nuosirdziai gaila 🙂
O man tamstos nuosirdziai gaila, jei bandai viska susieti su mesos valgymu. 🙂 Zinai, pamaniau, juk visa istorija kai zmones zude, kariavo, konfliktavo, prievartavo ir t.t. – tuo metu ir vandeni gere matyt, tai gal reikia atsisakyti ne mesos, o vandens? Juk tai taip susije…
Na, manau, buvo bandyta pasakyti, kad vieno maistas reikalauja kito skausmo. Galu gale anot žaidimų teorijos buvimas grobuoniu apsimoka tuomet, kuomet daug balandžių.
Puikus tekstas, šaunuolis, daugiau tokių tekstų! Šalyn vegetarus!
Dešrai irgi neskauda 😉
reikia „valgyti” saules energija.
Vegetarams ir veganams gal jūs išvis pradėkit kalbėti angliškai indiškai puoselėti svetimas kultūras nepajusite kai jūs būsite kažkeno valdomi (ko ne išmokysite savo vaikų )nes neturėste savo papročių dėl kurių jūsų nieks negerbs .Tai ir toliau būkite tušti kaip indai puoselėdami svetimus papročius sirkite pschinėmis ligomis valgydami augalus
Bandymas pateisinti mesiaedi zmogu, bet visiskai neisigilinus yra nuvertinami Vegetarai bei Veganai.
Jeigu valgote mesa, tai reiskia jog netikite globaliniu atsilimu, bei populiacijos didejimu. Jeigu norite pagerinti situacija pradekite nuo savo poziurio keitimo pradekite mazinti suvalgytos mesos kieki vietoj valgymo kasdien valgykite viena karta per savaite
Jeigu yra jau rasomas straipsnis apie augalus kokie jie yra AWESOME tai labai sveikintina kas yra puikiai aprasoma siame straipsnyje.
„Jei neteko, žinokite jų pavadinimą – vegetarai bei veganai. Šie kilnių širdžių žmonės atsisakė gyvulinės kilmės maisto vardan bekono, broilerio, jautuko bei žuvyčių ateities.”
Labai izeidziantys zodziai, jeigu jau toki straipsni rasote apie augalus tai butent i tai ir kreipkite demesi. Kodel norite ir smerkiate vegetarus, bei netgi tai darote pasididziuodamas ? Jeigu manote jog esate isties geras mokslininkas palikite asmeniskumus sau ir darykite tai visiskai moksliskai.
Visiskai bereikalingai ideti straipsniai kur parodoma jog tevai vaikus zaloja parinkdami veganu ar vegetaru dietas, juk tai atsitinka del tu tevu kaltes tai yra tevu neisprusimo ir nemokejimo parinkti kokiu elementu ir mineralu reikia auganciam vaikui. Straipsniai kuriuos parinkote kaip pavydzius yra labai seni ir besikartojantys.
Uzsipuolate Vegetarus ir Veganus ir neapginate siuo straipsniu sios minties. Jie taip pat dievina augalus ir jau ganetinai anksciau suprato kokie jie nuostabus todel ir pasirinko juos.
Manau rastumete daug daugiau sekmingo Vegetarizmo ir Veganizmo istoriju, daug naujesniu straipsniu ir tinkamesiu.
„Tačiau aš turiu Jums liūdną žinią: atsisakydami mėsos, Jus sukeliate dar didesnį skausmą kitoms mąstančioms, jaučiančioms, bendraujančioms ir neįtikėtinai inteligentiškoms būtybėms – augalams.”
Gerai tarkim jus valgote mesa, bet juk valgote kartu su darzovemis ir vaiziais tuomet jeigu Vegetarai bei Veganai yra laikomi blogais jus zmones valgydami mesa esate 2x (du kartus blogesni).
Papsakokite kuo suo skirias nuo kiaules ? (Abu gyvunai yra protingi ir mastantys).
Mesa pagal jus yra evoliucijos pagrindas, na tarkim tame yra tiesos, bet pripazinkite mesa yra ir visuotinio atsilimo pagrindas. Visa pramone laikosi del mesos, visi supermarketai kuriu nekenciate egzistuoja vien tik del mesos!
Realiai yra neimanoma atsinaujinaciais saltiniais pagerinti klimato situacijos pasauyje, nes ir tai geriausiu atveju sudarytu ir sumazintu tik 12% visu gamta tersianciu veiksniu.
Meat industry ir Techn industry tai yra du labiausiai zalojantys pasauli padarai.
Mesos suvartojimo kiekis yra antra vien is didziausiu problemu pasaulyje del globalinio atsilimo jos suvalgymo kiekis, jos perdirbimui skirta energija ir ukininku visos naudojamos technologijos.
Technologija del viso nereikalingo sudo pardavimo, ir visiskai nera sustainable, nes perkame vis nauja ir nauja suda o sena ismetame.
2050 metais numatoma jog pasaulyje temperatura bus 9 laipsniais aukstesne ir problema yra indijoje bei salyse kur dabar vidutine metine oro temperatura siekia jau dabar apie 30 laipsniu, nes kai pasieks zmogaus kuno temperaturos lygi zmones mirs nes tokiu atveju zmogaus kunas nebeisgales prakaituoti i didesne temperatura nei jo pacio.
Tas lems masine zmoniu migracija del islikimo.
TAIGI Jeigu valgote mesa, tai reiskia jog netikite globaliniu atsilimu, bei populiacijos didejimu. Jeigu norite pagerinti situacija pradekite nuo savo poziurio keitimo pradekite mazinti suvalgytos mesos kieki vietoj valgymo kasdien valgykite viena karta per savaite !
Man akivaizdu, kad teksto neskaitėt, o jei ir skaitėt, tai nieko nesupratote. Aš niekur nesakiau tekste, kad vegetarizmas yra blogai. Skaitykit antrą kartą. Dėl komentaro ilgio. Na… Ką dar pasakyt. Akivaizdus butthurt.
Man komentaro ilgis irgi uzkliuvo! Be to, regis pats/pati neskaite Jusu straipsnio arba tiesiog nesuprato, ka skaite, aiskai straipsnio autorius sako tiesa apie vegetarus, veganus 🙂
Malonu kad sutinkat
OO jau koks saunuolis tas autorius, skaiciau komentarus ir zvengiau 😀 jeigu kazkas pries straipsny iskart pastato i vieta, jeigu uz – aciu aciu, kam ta garbe:D Dekui, kad parase labai protinga mokslini straipsni apie augalus, visiems patiko, tik kvaili vegetarai raitosi kaip gyvate 😀
Na, nereikia taip ant vegetaru
O ko gi cia taip jautriai reaguojam? 🙂 Is kur cia tokia agresija? Mes mesedziai valgom mesa ir vaikstom issisiepe, ir prie kitu nesikabinejam, o jau vegetarai ir veganai kur nepasisuksi primygtinai kisa savo isitikinimus ir pyksta iki pamelynavimo jei mums tai neidomu. Del skonio nesigincyjama 🙂 Galit miegoti ramiai – kaip jusu niekas neikalbes pradeti valgyti mesa, taip musu niekas neikalbes jos atsisakyti THE END
Tai kad kabinėjatės. Tiek straipsnis, tiek komentarai yra užgaulūs vegetarų atžvilgiu. Natūralu, kad žmonės jautriai reaguoja.
Kiekvienas mitybos būdas turi savo rizikas, ypač kai einama į kraštutinumus, bet nėra labai objektyvu jas suabsoliutinti.
Straipsnis tikrai įdomus, bet kam reikėjo to lyrinio nukrypimo apie vegetarus, nesuprantu.
Populiacijos didėjimą manau lemia perdidelis gimstamumas.
Kas juokingiausia, kad absoliučiai visi pateikti teiginiai yra visiškos blevyzgos ir nesąmonės, ne tik nepagrystos faktais, bet tiesiog įžūliai melagingos, tendencingai išgalvotos ir kvailos. Gėda.
Informacija apie augalus fun, šią vietą skaityti buvo žiauriai įdomu.
Visgi nesuprantu publicistinio straipsnio su aliuzija į mokslinį stilių, kuriame ironizuojami veganai ir vegetarai. Ne, manęs tai nė kiek neįžeidė, bet mieli autoriai, kodėl taip noriai diskredituojate save? 🙂
Šiandienos pasaulyje visuotinai maitinantis tik augalinės kilmės maistu, badaujančių sumažėtų kelis kartus. Jau vien dėl to pašiepti vegetarizmą nėra racionalu.
Ir štai – lietuviškas straipsnis apie tai, kokie naivūs kvaišeliai yra žoliaėdžiai. Sekant šia logikos kupina linija, neužilgo turėtume sulaukti straipsnių serijos apie tai, kaip reikia „gydyti” homoseksualus. Nesitikiu, kad Blogo autorius skaito komentarus, but still – neįžeidinėkit mokslo ir savęs 🙂 sėkmės!
Miela Rūta,
matyt praleidote žodį „idėjinis” pavadinime. Šis tekstas yra „idėjinių” vegetarų kritika. Jus gi labiau esat pagal komentare pateikiamą informaciją priskirtina prie „aplinkosauginių”, tad šis tekstas nėra apie Jus.
Gero vakaro.
nerealus komentaras tas ilgas 🙂 tikrai kaip mokslininkui linkeciau maziau emociju ir asmeniskumu. see dawkins
Na, šiame tekste asmeniškumų mažai, o emocijų nulis.
Bravo. Straipsnis korektiškas, labai geras ir genialus
Sis autorius labiau remesi patikrintais ir patikimais saltiniais, nei pletkomis ir prasigalvojimais kaip vegetarai ir ju mafija, nes visos tos diagramos, gerai matosi is kur jos, matosi kuo buvo remtasi, rasant si straipsni, nes tai buvo gan lengvas ir labai intelektualus straipsnis…
Dėkui, nesmerkit sunny vegetarų
Ka reiskia patikrinti saltiniai ? Ka reiskia patikimi ? Tie kurie 10-20metu senumo ?
Moksle patikrintais šaltiniais vadinami tie, kurių rezultatai buvo nepriklausomai patikrinti kitų tyrėjų, plius tai buvo atlikta ne vieną kartą.
Patikimas moksle reiškia, kad šaltinio duomenys, rezultatai ir metodai buvo recenzuoti kitų mokslininkų, recenzentų ir rimtų trukumų nebuvo pastebėta. Laiko skalė svarbi, tačiau nėra dominuojanti.
Straipsnis įdomus. Nuomonę gerbiu. Viskas šioje žemėje yra gyvybė. Pasirinkimas valgyti vaisius ir daržoves = mažiau pralieto kraujo.
Tie faktai apie mirusius vaikus, norėtųsi plačiau…kokiais šaltiniais remiatės. Mirusių ir ne tik veganų ar vegetarų vaikų taip pat yra, dėl įvairiausių problemų. Afrikos vaikai daug mažiau turi priežiūros ir vitaminų neaišku kiek reikiamų gauna, bet gyvi. Esu visavalgė, nesu kategoriška, gerbiu visus mėgstančius maistą, koks jis bebūtų.
Dėkoju už straipsnį.
Šaltinių yra milijonai. Jau ne vieni tėveliai veganai/vegetarai sėdi kalėjimuose už savo vaikų numarinimą. PSO net įtraukė veganizmą ir vegetarizmą į ligų sąrašą. Spėk kokių ligų…
Būtų tikrai įdomu pamatyti nors vieną konkretų. Kažkaip oficialus PSO ligų sąrašas to nerašo. Bet gal jums „seniai” pavyko rasti dar „oficialesnį”?
Na, teiginys, kad vegetarizmas yra psichinis sutrikimas yra kvailas ir tai dar minkštai pasakyta.
Tačiau, vegetarai ir veganai dažniau serga psichikos ligomis:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3466124/
http://journals.plos.org/plosone/article?id=10.1371/journal.pone.0088278
ir dar daugiau šaltinių.
Minėjau tekste, kad vegetarizmas turi ir pliusų. Tai kad nieko naujo: vienoje vietoje išloši, kitoje praloši.
Ar negali būti, kad ryšys šiuo atveju atvirkštinis? Daugiau jautrios psichikos žmonių tampa vegetarais? Todėl bendra statistika išsikreipia? Tokia mintis pasvarstymui. 🙂
Augalų reakcijos į aplinką nėra tas pats, kaip gyvūnų ptiriamas skausmas. Ir vieni ir kiti gauna signalus į kuriuos kažkaip reaguoja. Skirtumas tas, kad dalis gyvūnų signalų patenka į smegenis, ten pajaučiami, kaip skausmas ir tada smegenys inicijuoja reakcijas.
Augalų signalai ir reakcijos į juos, o ir kai kurie gyvūnų signalai ir reakcijos yra tiesiog refleksinis atsakas, kurio metu skausmas nejaučiamas. Nes augalai netgi neturi kuo jį jausti, neturi centrinės nervų sistemos, smegenų.
Kitas dalykas, kad gyvūnai gi neminta vien oru ar saule. Jie valgo tuos pačius augalus, ir vienas mėsą valgantis žmogus, sudėjus jo paties ir jo suvalgytų gyvūnų suvalgytus augalus, jų sunaudoja daugiau, negu veganas, kuris maitinasi augalais tiesiogiai. Taigi net tokiu atveju, jei tikrai gaila augalų, veganiškai maitintis geriau, nes jų „nuskriaudžiama” mažiau 🙂
Beje, gal ir galima pavadinti tai, kas vyksta augaluose, savotiška nervų sistema, bet kai kalbam apie skausmą, tai kalbam būtent apie centrinę nervo sistemą. Nes čia svarbu suvokimas. Skausmas yra tada, kai tu suvoki jį kaip tokį. O tam reikalingos smegenys.
Ir tie augalų signalai juk nėra tikslingi. Nėra taip, kad va, augalas nusprendė – o čia gerai, pranešiu kitiems, ir pradeda siųsti signalus. Ne, tai tiesiog tokiu pačiu pincipu išsivystęs dalykas, kaip koks bičių viliojimas žiedais ir kvapu. Nenusprendžia gi augalas kvepėti, kad bites priviliotų 🙂 Taip ir čia. Kažkokie dalykai iš aplinkos sukelia kažkokias reakcijas, kurios, kaip jau gavosi evoliucijos metu, kitiems augalams vėl sukelia kažkokias reakcijas.
Na, jeigu jau vegetarai taip rūpinasi žmogaus įtaka klimato kaitai, tai turėtų nustoti naudoti žemdirbystės produktus ir eiti rinkti natūraliai augančio maisto. Žemdirbystė yra, turbūt, didžiausia žmogaus invazija į natūralią ekosistemą. Pirmiausiai yra suariama žemė, taip suardant natūralią ekosistemą, po to ji užsėjama monokultūra taip pritraukdama monokenkėjus. Tada yra naudojami visokie insekticidai, pesticidai, etc. Chemikalų ir trašų poreikis inspiravo milžinišką chemijos pramonės augimą, taip prisidėdamas prie taršos ir energetinių sanaudų. Taip pat dirba milžiniškas traktorių ir kt. mechanizmų kiekis, kuriems irgi reikia energijos (naftos pramonė, etc.). Dar prisiminkim dirvos eroziją.
Taip kad apie gamtosaugą čia reikėtų patylėti.
Karvės ir avys ėda natūraliai augantį pašarą.
esu biologas 10 metų dirbęs augalų fiziologijos laboratorijoje, taigi jaučiuosi kai kuriose vietose pakankamai žinantis (mano sritis buvo augalų geotropizmai- t.y. tyrinėjau ir dariau mokslinius darbus apie tai, kodėl šalnelės auga žemyn, o pumpurėliai – aukštyn 🙂 – ir, deja, straipsnio autorius nelabai pasivargino su nuorodomis- tai ką perskaičiau man pasirodė visiškai ne į temą…
paprastai apie tai, kodėl augalų šaknelės reaguoja į gravitacją – šaknų galiukų ląstelėse yra tokie krakmolo grūdeliai- statolitai (kaip vaikiškuose žaisliukuose-skysčio pripildytas indelis su jame ant dugno nukritusiais rutuliukias, kurie papurčius vėl nusėda ant dugno)- jie, pasikreipus (nukrypus šaknelei nuo gravitacijos vektoriaus krypies sukrinta (veikiami tos pačios gravitacijos) „žemyn” ir dirgina tą „apatinę” ląstelės sienelę, kuri atsako į dirginimą augimu, aišku dar čia dalyvauja augaliniai hormonai, bet esmė- nėra ten kažkokios super duper protingos sistemos. ir duodu kepurę prišikt, kad autorius apie tai tikrai nieko nėra nei skaitęs nei girdėjęs… dėl kitų dalykų galima irgi labai dauk šnekėt, bet kadangi tai nėra man gerai žinomos sritys – neišsiplėsiu…
NA, nereik komentarų spaminti, jie atsiranda tik tuomet, kada juos approvinu. Pasikartosiu, tekste kalbėdamas apie gravitaciją (gravitopizmą) pateikiau nuorodą į šaltinį (žalios spalvos nuoroda):
„Gal esate iš tų žmonių, kurie mėgsta eksperimentuoti su augalų orientacija erdvėje paguldydami augalą šonu arba pakabindami jį aukštyn kojomis? Žinokite, augalams tai nedaro jokio įspūdžio, jų šaknys visada augs žemyn, gravitacijos kryptimi, kadangi jie turi erdvės pojūtį bei jaučia planetos trauką (gravitopizmas).”
Gravitopizmo detalės gerai paaiškintos nuorodoje, o priežastys dėl kurių nebandžiau dėstyti detalių yra kelios: a) per ilgas tekstas b) nauji duomenys iš kosmoso, rodantys, kad augalų augimui gravitacija nėra svarbi:
na, eksperimentus su augalų pakabinimu žemyn galva darė mokslinkai prieš šimtmetį, aš dirbau su centrifūga-klinostatu, kur sukuriamos pakeisto svarumo sąlygos, o tap pat siuntėme savo prietaisą su augalais ir į kosmosą- tai va, ten augalai pasimeta ir visiško nesvarumo sąlygomis nebesusiorientuoja kur čia tas šakneles leisti…
būtų tamstai naudinga paskaityti apie GAMTINĘ ŽEMDIRBYSTĘ – sąmoningi žmonės dabar ja užsiima ir augina viską be chemijos ir nekenkdami aplinkai. Saulius Jasionis ta tema jau antrą knygą išleido…
Auginti be chemijos yra neįmanoma. Chemija visur aplinkui. Gamtos pagrindas – chemija. Juokingas komentaras.
esu biologas 10 metų dirbęs augalų fiziologijos laboratorijoje, taigi jaučiuosi kai kuriose vietose pakankamai žinantis (mano sritis buvo augalų geotropizmai- t.y. tyrinėjau ir dariau mokslinius darbus apie tai, kodėl šalnelės auga žemyn, o pumpurėliai – aukštyn 🙂 – ir, deja, straipsnio autorius nelabai pasivargino su nuorodomis- tai ką perskaičiau man pasirodė visiškai ne į temą…
paprastai apie tai, kodėl augalų šaknelės reaguoja į gravitacją – šaknų galiukų ląstelėse yra tokie krakmolo grūdeliai- statolitai (kaip vaikiškuose žaisliukuose-skysčio pripildytas indelis su jame ant dugno nukritusiais rutuliukias, kurie papurčius vėl nusėda ant dugno)- jie, pasikreipus (nukrypus šaknelei nuo gravitacijos vektoriaus krypies sukrinta (veikiami tos pačios gravitacijos) „žemyn” ir dirgina tą „apatinę” ląstelės sienelę, kuri atsako į dirginimą augimu, aišku dar čia dalyvauja augaliniai hormonai, bet esmė- nėra ten kažkokios super duper protingos sistemos. ir duodu kepurę prišikt, kad autorius apie tai tikrai nieko nėra nei skaitęs nei girdėjęs… dėl kitų dalykų galima irgi labai dauk šnekėt, bet kadangi tai nėra man gerai žinomos sritys – neišsiplėsiu…
Na, nuorodos yra visur sudėtos, o autorius apie tai yra skaitęs ir puikiai viską žino. Bet reik suvokti, kad teksto kontekste, rašyt tokias detales yra per sudėtinga vidutiniam skaitytojui, juoba tekstas ir taip per ilgas. Tačiau, dėkui, kad pakomentavot.
na, puikiai net aš visko nežinau, nors toje srityje dirbu, o kalbu apie tai- kad straipsnyje apie ratus, o nuorodoje- apie batus. o bet to jei puikiai žinai- vadinasi šitas atvejis apie geotropizmus- čia kaip ir netinka…
Na, kodėl netinka. Tekstas apie augalus ir jų jausmus/pojučius. Puikiai tinka.
Reakcija į aplinką, pojūtis ir jausmas yra skirtingi dalykai. Augalų reakciją į aplniką galima sulygnti su gyvūnų refleksais, ir tai ne visais, o tais, kurie vyksta labiau periferijoje, ne smegenyse.
Pavyzdys – sudavimas guminiu plaktuku per kelį. Arba vyzdžių plėtimasis reaguojant į šviesos srautą. Pirmąjį kartais pajaučiam, kartais net nelabai, o reakcija būna, mums net nenorint. O vyzdžių plėtimosi/traukimosi pagal šviesos srautą tai net nejaučiam. Kaip ir daugybės kitų dalykų. Tai augaluose viskas vyksta panašiai.
O iki jausmų tai čia labai toli. Taigi, jei atrodo, kad tavo kaktusas tave labai myli, teks nusivilti…
Karina, o iš kur ištraukėte, kad turiu nors vieną augalą savo bute?
Kas dėl centrinės nervų sistemos. Ar žinote, kad aštuonkojai (protingiausi padarai, beje) turi decentralizuotą nervų sistemą (apie tai beje, bus greitu laiku įrašas). Ar žinote, kad biologai vis garsiau kalba apie „šešėlinę biosferą”, kurią mes pernelyg ilgai ignoravome arba neteisingai traktavome? Ar žinote, kad vis daugiau tekstų ir straipsnių kalba apie centrinės nervų sistemos analogą pas augalus? Jei tingėjote spaust nuorodas tekste, padarysiu tai už Jus:
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC3115239/
http://www.plantcell.org/content/early/2010/07/16/tpc.109.069302.full.pdf+html
Jei augalai neturi neuronų, kodėl jų elektrinio aktyvumo kreivės primena sinapsinio ryšio aktyvumą, o patys augalai gamina neurotransmiterius dopaminą, serotiną?
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2884105/
Jei augalai neturi centrinės nervų sistemos, kodėl jų šaknyse esančios ląsteles stebėtinai pagal savo funkcijas primena CNS?
http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2819436/
Ir pamąstymui, kodėl augalų ir gyvūnų genomai turi identiškas genetinio kodo dalis, kurios gyvūnuose atsakingi už… nervų aktyvumą?
Taip vat ir paaiškėja kam yra skirtas šitas tekstas. Kaip ir visi tekstai – vidutiniam skaitytojui, kuriam yra nusispjaut į visą turinį, jei jis ir būtų objektyvus. Vidutinis skaitytojas nusikopijuoja nuorodą, kurioje panaudotas net žodis „košmaras”, ir dar prie jos prirašo kokį nors apgailėtiną savo lygio jumorą, kaip „na, tai vegerai, ką dabar valgysit” arba „nu dabar tai jau jum reiks valgyt plasmasę (jo, plasmasę arba parkelį arba kalidorių). Tas komentaras, kur labai ilgas, visai taikliai užkabina šuniuką ir vištą ar tai kiaulę, tik toliau neišplėtoja to. Bet šiaip duokime savo mažiesiems paskersti paršiuką ir pomidorą ir fainiai tada bus. Visada smagiau skersti paršiuką. O jei paršiukas per daug įprastas, tai kačiukas labiau egzotiškas. Ir kam aš čia rašau? Nu gerai, pabaigai, dar įdomus momentas – kodėl kavinėse vegetariški arba veganiški patiekalai yra tokiomis absurdiškai mažomis porcijomis? Užsisakai karbonadą, tai atneša pusmetrio skersmens lėkštę su paršiuko išilginio pjūvio dydžio mėsgabaliu + krūva bulbų + sūrio jūra + daržovės + salotos + padažo uzbonas. O kai užsisakai pvz kažką vegetariško, tai būna du delno dydžio blyniukai su papjaustytais dviem „šampinjonais” bei subtiliai aplieti padažu… Nu gerai, pabudo sūnytis, einu pagausiu paršiuką, paskersim kartu. Ką jūs dabar vegetarai valgysit? Molį?
Na, blogas yra „populiariai” apie mokslą, todėl ir skaitytojas vidutinis, o labiau patyręs nepatingės ir nuorodas paspaudinėti, ir pats pasidomėti.
O tas ilgas komentaras yra iš dalies teisingas. To komentaro problema – jis ne vietoje. Aplinkosauginiai klausimai nėra šio teksto tikslas. Šio teksto tikslas yra etiniai klausimai, todėl save šia plokštuma aš ir apriboju.
Komentarai yra del diskusijos ir kad akis atmerktu zmonems naiviams tikintiems i viska kas parasyta, yra zmoniu tipas kurie neria staciai i straipsni ir patiki visa jame pateikta informacija.
Skaiciau jusu TRISMEGISTOS komentarus ir labai jau ginate savo straipsni, juk nera zmogaus visko zinancio ! Turetumete ir jus sutikti kad yra informacijos jusu straipsnyje kuri galbut nera visiskai teisi bet ir visiskai neteisi. Bei kiekvienas interpretuoja savaip, visi mes skirtingi.
Del didelio kiekio komentaru manau neblogai pasistengete rasydamas si straipsni, na ir kiek provokuojate zaliavalgius, to pasekoje ir gaunate atsaka i tai kad jie neigiamai ziuri.
500 Pasidalinimu FB per 24 valandas NUOSTABU! Gal Naujas Uzkalnis ? Populiarejate kaip ant mieliu !
Manau 10 metu toje srityje dirbantys zmones ismano apie savo striti? kodel jus iskarto gincinate. Labai Rutos geras komentaras, turetumete pasirinkti arba rasyti bet ka ir subjektyviai taip ispopuliareti, arba tai daryti mokslo labui tokiu atveju siektiek atsakingiau darytumete tai ka darote.
Bet smagu smagu jus tureti !
tikro lietuvio komentaras… ne, netikro, nes tikras išminties turi, padorumo, gėdos ir nepavydi
Iš esmės, kas pasakyta apie augalus (deja, to negaliu pasakyti apie dabartinio žmogaus protėvius, jų mitybą) yra tiesa. Augalų reagavimas į aplinką yra klasikinė jų intelligence savybė. Tiesa, kad dabar augalų išskiriamų medžiagų, elektrinių signalų veikimas, valdymas yra lyginami su gyvūnų nervine sistema. Nereikia nuvertinti augalų galimybių. Visgi, augalų intelligence veikloje didžiausią vaidmenį vaidina augalų hormonai, kai tuo tarpu gyvūnų elgesys yra kontroliuojamas per smegenis, neuronus. Augalų neuroboliogija nesako, kad augalai jaučia skausmą, tai daugiau panašaus tipo straipsnių išvedžiojimai. Net ir esant skausmo receptoriams, reikia, kad kažkas perduodamą informaciją suvoktų kaip skausmą. Puikiai žinome, kad esant gyvūno reflekso lanko sutrikimui, gyvūnas gali nejausti skausmo, net esant veikliam skausmo receptoriui. Taigi, nors ir pateikti argumentai apie augalus teisingi (na, išskyrus skausmo interpretavimą), jūsų išvados ir pasiūlymai yra paviršutiniški ir klaidingi.
Sutinku, bet ir Tamsta nepamirškite, kad ši tema yra pakolkas gana jauna. Tarkim, dabar grįžtama prie dar Darvino išsakytos šaknų-smegenų teorijos: http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC2819436/
Ir, sutinku, kad kalbėt yra dar per anksti apie augalų smegenis, tačiau nereiktų taip lengvai nubraukt šio varianto. 🙂
Pastaba. Netrumpas komentaras a) racionaliau nepradėti skaityt išvis, nei tik dalį, arba b) skaityt visą. Bet norėtųsi, kad autorius atsakytų.
Tamsta gerbiu, patinka fizika, nors ir ne fizikas. Gerbiu, nes dar 2007 esu diskutavęs su pačiu kompiuterijos forume ir vertinu už pastangas tuomet, bei dabar – daugeliu atveju dėl racionalumu pagrįstos nuomonės ir platesnio požiūrio.
Aš asmeniškai niekam neperšu vegetarizmo, bet kai užkabina – gauna atgal (užkabinimas buvo delfi.lt) 🙂 Perskaičiau visą straipsnį šiame tinklaraštyje visus komentarus (buvo 64). Neblogai sudeliota, tik girdėta, skaityta iš BBC/NG ir kt. dokumentikų/straipnsių beveik viskas, išskyrus: apie baziliką ir markerius, paliktus nariuotakojuose ir žinoma mokslinių straipsnių tikrai visų neskaitęs.
Straipsnis neblogas, bet numanoma įronija ir noras „įkąsti“ vegatarams:
Cituoju:
<…>Tačiau turiu Jums liūdną žinią: atsisakydami mėsos, sukeliate dar didesnį skausmą kitoms mąstančioms, jaučiančioms, bendraujančioms ir neįtikėtinai inteligentiškoms būtybėms – augalams… <…>
raktiniai žodžiai – liūdną, dar didesnį skausmą.
Cituoju dar:
<…> Ir mes turėtume paklausti savęs, ar pagrįstai etiniai vegetarai ir veganai diskriminuoja augalus, suteikdami jiems negyvo objekto statusą ir ignoruodami jų nepaprastai sudėtingus, turiningus, jaučiančius ir protingus gyvenimus? <…>
raktiniai žodžiai: viskas po žodžio „etiniai“.
Ir paskutinė citata:
<…> Augalai moka net tapyti paveikslus, panašiai kaip delfinai arba kiti gyvūnai, kurie tai daro iki galo to nesuvokdami proceso. <…>
Tai totalus absurdas ir išjuokimas/pritempimas, tokiu pat principu galima įjungti ventiliatorių, pakambinti degtukų dežutę, prie jos prilipdyti dažuose pamirkytą plunksną ir sakyti, kad degtukų dežutė ar plunsna moka tapyti. Really? 🙂
Taigi, manau tikrai specialiai ar ne specialiai, bet mažiausiai pasąmoningai „įkandimas/įronizavimas“ tikrai buvo. Tuo remiantis tęsiu mintį ir argumentuoju.
Argumentuoju ir tęsiu, nes pats esu jau 8 metus kaip ovo-lakto vegetaras ir nuolat savo teoriją tobulinu ir mano manymu ovo-lakto vegetarizmas kol kas vienintelė gyvūnų nevalgymo kritikai atspari praktika. Ir taip, man gaila karvių/vištų ir t.t. Kiaušiniai – su skaičiumi 2 (ant kraiko) yra mano sąžinės minimumas :))) Pieniški produktai vartojami negausiai ir iš perspektyvos būtina (ir sunkokai išvengiama), o ne skanu. Būtina, ir dėl B grupės vitaminų, ypač B12. Būtent kiaušiniuose ir pieno produktuose yra būtinų amino rugščių, kurie ir yra vieni iš B grupės vitaminų prekursorių. Tabletes, vaistus naudoju tik išskirtiniais atvejais, kai neišvengiama. Ir tikrai žinau, kad kai kuriuose iš jų, naudojami gyvūlinės kilmės produktai.
Buitinis pavyzdys: persivalgius ir kai kurių vartojamos rožinės tablėtės veiklioji medžiaga yra pankreatinas, kuris gaunamas iš kiaulių kasos. Arba šliužo fermentas naudojamas sūriuose, varškėse ir t.t., kuris sutraukia pieno baltymus, taip pat gaminas iš gyvūnų skrandžių. Ir dar n-tuoju laipsnių pavydžių.
Prieš tapdamas vegetaru pasidomėjau kuom reikia pakeisti gyvūlinės kilmės maistą, ir žengiau šį žingsnį sąmoningai ir pasiruošęs. Viskam žinoma ne, bet kiek dabar žinau, reaguoju į straipsnį, kaip į vegetarų marginalizavimą ir manymą, kad tai neracionali pozicija. Daliai fanatikų tai tinka – sutinku. Prieš veganų filosofija nieko neturiu, bet veganizmo mityba neatspari kritikai. Pagrindinis argumentas B12. Vitaminų papildai – gal? Tačiau nešiotis tabletes ir toliau maitintis pagal vegan nėra logiškai nuoseklus sprendimas. Ateityje, gan tolimoje, manau, žmonija, nešiosis tuos buteliukus/paketėlius ir valgys kaip kosmonautai – space-food-like’iškai.
Kosminio maisto užuomazgos jau yra Japonijoje ir kitur. Visiškiems nesusipratėliams – Lietuvoje dar tik daigai: makaronų „bomžpakiai“, miltelinės sriubos/košės, dalis fast food ir kt. Bet plačiai – kol kas dar ne. Ir vegan mityba + B12 piliulė ar egzotiškas dumblis man neatrodo racionalus spredimas. Žinau ir net pasidalinsiu vegan argumentais: gyvūnams leidžiamas tas pats cianokobalaminas (visavalgiams kontrargumentas), ar dirvoje yra reikalingi mikroorganizmai ir neplauti vaisiai/daržovės yra B12 šaltinis, kas iš dalies tiesa. Tik dėl žiemos ir kitokių klimatinių sąlygų pamirštama. Na nebent, pvz.: raugintų kopustų bačka su žiupsnelių žemių, kaip B12 šaltinį naudot, kas irgi tiesa – bet tai jau visiškai pavieniai ar idėjiniai atvejai. Faktas – valgai vegan, bet pats gi žinai, kad B12 trūksta ir turi pirktis papildus ar valgyti paturbintą maistą. Saviapgaulė ne man. Kas čia baisaus nusipirkti buteliuką/papildus kitoje formoje? Na tai nebaisu ir net būtina veganui. Be tai jau ne mityba in pure form (augalinę kilmę turiu galvoje, o ne užterštą maistą), kaip tai mėgsta veganai akcentuoti, tai mano minimas space-food-like’iškumas. Prie piliulinio/pastinio/miltelinio ir t.t. maisto žmonija dar prieis ir jau eina aš tuo neabejoju.
Pagaliau, nejučia prieiname ir prie autoriaus straipsnio 😀
Taigi, neblogas pastebėjimas iš — Karina JUNE 24, 2015 AT 07:44:
<…>Kitas dalykas, kad gyvūnai gi neminta vien oru ar saule. Jie valgo tuos pačius augalus, ir vienas mėsą valgantis žmogus, sudėjus jo paties ir jo suvalgytų gyvūnų suvalgytus augalus, jų sunaudoja daugiau, negu veganas, kuris maitinasi augalais tiesiogiai. Taigi net tokiu atveju, jei tikrai gaila augalų, veganiškai maitintis geriau, nes jų “nuskriaudžiama” mažiau 🙂 <…>
Racionalu? Manau, kad taip.
Kam valgyti gyvūną, kuriam reikia nežinia kiek vandens, tų pačių augalų/pašarų ir dar rūpintis gyvūno laikymu bei tvarkyti jo fekalijas ir kitus dalykus, nei tiesiogiai misti augaliniu maistu?
Toliau tamstos komentaras:
<…>Ir, sutinku, kad kalbėt yra dar per anksti apie augalų smegenis, tačiau nereiktų taip lengvai nubraukt šio varianto. <…>
Niekas to nebraukia. Bet čia panaši pozicija, kaip su Russelo arbatinuku, kol negali paneigti – tol aš teigiu. Nėra racionalus atskaitos taškas. Racionalus – kas žinoma, tas teigiama. Provokuoti gan linksma ir kartais naudinga. Šiuo atveju trūksta faktų, todėl lieka provokacija. Tačiau tekstas turi ne tik tai, bet ir faktinės medžiagos ir kai kam gali būti naudingas.
Toliau paragrafo pavadinimai, cituoju:
<…> Augalai jaučia skausmą ir priima sprendimus <…>
<…> Augalai matuoja laiką ir atskiria apačią nuo viršaus <…>
Priimti sprendimą = reakcija į aplinkos dirgiklius, elektomagnetizmu grindžiama. Atskirti apačia nuo viršaus = panašiai ir paukščiai turi „šiaurės ir pietų poliaus supratimą“, bet el-mag. laukai, kuriuos skleidžia prietaisai juos išmuša iš kelio, tad ar čia supratimas kur skristi, šiuo atveju augti ar vėl tie patys refleksai?
Panašų, kad autorius nori sugretinti action potential su nerve impusles. Jonai čia turi labai svarbią reikšmę. Todėl ir lyginama su nervų sistema.
Butthurt? No. Tiesiog refleksas, kaip ir pas augalus 😀
P.S. specialiai nedėjau nei vienos nuorodos.
Žodis etnis reiškia „klasifikaciją”, o ne pašaipą.
„Liūdna žinia” kalbinis elementas, panaudota grožiui.
Ironija? Taip. Ironijos yra.
P.S. Autorius pats de fakto yra vegetaras.
Ačiū už atsakymą.
P.S. jei prieš 10 metų, man kas nors būtų pasakęs, kad aš savo noru tapsiu ovo-lakto-vegetaru vargiai patikėčiau. Nes skeptiškai žvelgiau į panašius „čiudikus“, not any more.
Bet juk žmogaus kūnas taip pat valdomas hormonais. Mūsų nuotaikos smarkiai priklauso nuo mūsų gyvenimo būdo, o tiksliau, kas į organizmą patenka. Alkoholis ar didesnis gliukozės kiekis keičia nuotaikas, bendrą savijautą ir netgi gali nulemti tam tikrus sprendimus (pvz, kad ir gliukozės trūkumas (gliukozė yra 25% smegenų degalų) ar perviršis gali tapti rimta priežastimi atliekant tam tikrus sprendimus, remiantis tuo, jog smegenys yra pagrindinis organas, valdantis mūsų kūną ir yra mąstymo platforma). Valios bei etikos klausimai, suprantu, yra filosofiniai, tačiau kūnas yra visiškai determinuotas to, kas vartojama. Šiuo atveju augalai neturintys nervinės sistemos tik įrodo, kad jie yra organizmai, lygiai taip pat prisitaikę prie išlikimo ir netgi savo atžalų „gerovės“ kaip ir žmonės. Manau, kad klausimas, ar kupinas refleksų ir instinktų organizmas yra inteletuali būtybė ar ne – yra taip pat filosofinis, bet čia juk daug kas gali būti išsprendžiama definicijomis. Kalba (bendravimas, info apsikeitimas) yra vienas iš intelekto požymių ir ne tik vienas iš aspektų padedantis išgyventi siekiant perduoti ir numatyti kas yra kas, kur, kada, kas vyksta, bet ir svarbiausia – kažkoks intelektinis „vienetas“ (ego?) turi būti, kuris siekia suvokti visą tą informaciją – nesvarbu, ar tai būtų aplinkos duomenys augalui, ar moksliniai faktai žmogui.
Tačiau, žinoma, intelektas mokslininkų yra apibrėžiamas visai kitaip – tai suvokimo ir sprendimo priėmimo greitis. Bet kuriuo atveju turime priimti tai, kad gyvename žmonių pasaulyje ir siekdami suprasti kitas organizmų rūšis turime „substituoti“ save jų kailyje ir siekti išsiaiškinti, kaip jie „suvokia“ pasaulį. Žmonių pasaulis nėra augalų pasaulis, tačiau jei organizmas gyvas – jis turi turėti atitinkamą „centrą“, kuris priima tam tikrus sprendimus – krypsta į vieną pusę, siekia užsikabaroti, kur patogiau, bendrauja, aiškinasi informaciją apie savo aplinką, etc. Turi būti tam tikras „ego“, kuris visa tai suvokia ir patiria, nepaisant jo primityvumo.
Gera tema, smagiai skaitomas rasymo stilius, nurodyti informacijos saltiniai.. Super! 🙂 Aciu, gerai praleidau laika skaitydama ir ziurinedama 🙂
Idėjiniams veganams keletas išblaivinančių klausimų:
1. Kaip elgiatės su siurbiančiais kraują uodais?
2. Kaip elgiatės su įsisiurbuse erke?
Galima klausimus plėsti, bet esmę supratot.
Mano didziausia baime – vabzdziai, voragyviai ir t.t. Ikyrias muses visada musu, didziausius vorus visada su kulnu nugalabiju, be abejo, kone su skafandru ant galvos, nes tai isties jau nemaza fobija… visus padarelius be gailescio traiskau ir vengiu vietu, kur yra skruzdziu, uodu… bet nei vieno nesu pasigailejusi..
Matote, esat vegetarė ir nekenčiat gyvų padarų. Gėda.
Uodus nuvaikau. Erkės tokiu atveju, aišku, neišgyvena, bet tai – savigyna. Veganai nėra prieš savigyną.
Sauliau, suprantu, kad lengviau gyventi ir valgyti ir elgtis kaip patinka – tačiau aš mėgstu racionaliai paaiškinti savo veiksmus, o ne daryti, kaip patogiau.
Jei „nesupranta“, kai naiviai nuveju, o taip būna beveik visada :))) – kapoju. Čia veikia principas arba tu arba aš.
Buvo įsisiurbusi, ištraukiau. Argumentas dėl gyvių? Tas pats principas tu mane atakuoji – aš ginuosi kaip moku – fair enough.
Dėl gyvių, jei yra galimybė kokį vorą pritrėkšti ar paimti ji ir išmesti – tai paimu ir išmetu lauk netrėkšdamas. Taip esu padaręs nežinomą skaičių kartų. Uodų/tarakonų etc. neišgaudysi – neracionalu. Pateisinimas – gali užkratą atnešti ir antisanitarinėmis sąlygomis gyventi nenusiteikęs, nes jis ateina pas mane, o ne aš pas ji. Jie invader’is ir nori klėstėti puikiomis sąlygomis, nope, not so fast 😀 Yra insect hotel – real thing. Bet ne pas mane namie – aš nieko nekviečiau.
Plačiau ir tamstos absoliutinė pozicija. Galima vien tik užsiiminėti nariuotakojų gelbėjimu – tai jau būtų liga. Arba užsirašyti pas džainistus. O be to, ir taip mano organizme žūsta tiek mikrobų kasdien, kad jau susitaikiau, kad visų neišgelbėsi – bet kaip sakoma – stengtis reikia. 🙂
O gyvūnų nevalgymas man nėra absurdas. Kažkaip kažką su kažkuo lyginti galima, bet ar visais atvejais tas lyginimas adekvatus? Darai, nusprendi ir susitaikai, kad ne viskas yra sklandu ar paprasta. Paprasta nieko nedaryti ir kritikuoti. Agreeing to disagree.
Idomus straipsnis apie augalų savybes, išties evoliucija visus judina į priekį prisitaikyti kuo geriau aplinkai. Tačiau visgi turiu kelias mintis pamąstymams. Nepretenduoju į moksliškiausią komentarą, bet manau truputį logikos rasite 🙂
Įdomu, ar žmogaus smegenų staigi evoliucija siejama su mėsoje esančiomis medžiagomis, ar su nauja veikla, reikalinga tai mėsai sumedžioti ir paruošti? Reikėtų pasidomėti tyrimais, bet manau kad vistik įvairėjanti veikla, sunkesnių greitesnių medžiojimo užduočių sprendimas labiau (procentaliai) paspartino smegenų vystymąsi.
Taip pat skirstyčiau vegetarus ir į daugiau grupių, yra kas renkasi vegetarizmą dėl dvasinių ar religinių paskatų, dėl tikėjimo pažiūrų ir kita. Vistik suprantu kad straipsnio tikslas yra taikyti į būtent vieną grupę, bet ir pačiam esant vegetarui, manyčiau idėjinis vegetarizmas nėra stipriausias pasirinkimas tapti vegetarais.
Kitas dalykas dėl mėsos valgymo/ nevalgymo – kiekvienas organizmas evoliucionuojant maksimaliai prisitaiko prie sąlygų ugdydamasis refleksus, instinktus. Paklauskite savęs, kokie jausmai užplūsta pamačius tarkim prisirpusį raudoną sultingą obuolį ir pūkuotą nusipenėjusį zuikutį? Ar nuo zuikučio jums išsiskiria seilės, pakyla adrenalinas, pasiruošiate pulti, išskėčiate nagus? Spėju kad dažniausiai ne 🙂 Ar pamatę kelyje partrenktą lapę apsidžiaugiate nemokamu maistu ir apsilaižote? Manau visai kita organizmo reakcija yra į vaisius, uogas, daržoves – juos ne tik malonu valgyti, bet ir uostyti, žiūrėti, jie visi maloniai telpa į delną, lengva pastebėti jų ryškias spalvas kada jie prisirpę ir turi maksimaliai medžiagų, o ne bėga nuo tavęs ir nesibado ragais ar nesigina dantimis. Išskyrus kelis atvejus 😀 Ar tai nerodo mūsų organizmo refleksų ir instinktų natūraliai prisitaikiusių prie saugios augalinės mitybos? Taip, esame visaėdžiai, sutinku, bet regis vistik labiau prisitaikę per tukstantmečius augalaėdžiai.. Sakantys kitaip tegul kanda pirmam sutiktam gyvam valgomam gyvūnui! Kitten challenge! 😀 Manau jei kiekvieną porciją tektų susimedžioti ar bent paskersti patiems, vegetarizmas užimtų žymiai didesnį procentą gyventojų 😉
Ir dar vienas dalykas, tai yra grynai psichologinis. Mes žmonės labai mėgstame prisiskirti save ir kitus prie kokios nors grupės. Pavyzdžiui vegetarai/ mėsaėdžiai, krikščionys/ musulmonai, kairieji/ dešinieji, vyrai/ moterys ir t.t. Ir prisiskyrę save imame labai aršiai ginti savo pasirinikimą, jį reikia kažkaip pateisinti, kad ir kokioj grupėj save prisiskirtume. Tad straipsniai su emociniais prieskoniais manau yra neišvengiami ir parašyti objektyviai nepriskiriant savęs prie jokios grupės yra šiek tiek didesnis uždavinys nei šio autoriaus buvo tikslas, kaip suprantu. Kaip ir mano 🙂
Skanaus visiems ir geros dienos! 🙂
Įdomu, ar žmogaus smegenų staigi evoliucija siejama su mėsoje esančiomis medžiagomis, ar su nauja veikla, reikalinga tai mėsai sumedžioti ir paruošti? Reikėtų pasidomėti tyrimais, bet manau kad vistik įvairėjanti veikla, sunkesnių greitesnių medžiojimo užduočių sprendimas labiau (procentaliai) paspartino smegenų vystymąsi.
Aš nesusigalvojau šitą požiūrį. Taip rašo antropologai, beje, tekste buvo pora nuorodų į populiarius šaltinius.
http://www.livescience.com/23671-eating-meat-made-us-human.html
http://www.washingtonpost.com/national/health-science/sorry-vegans-eating-meat-and-cooking-food-is-how-humans-got-their-big-brains/2012/11/26/3d4d36de-326d-11e2-bb9b-288a310849ee_story.html
Nepamirškite, kad žolėdžiai gyvūnai pastoviai užkandžiauja ir tai daro dėl to, kad vegetariškas maistas natūraliai sutinkamas gamtoje nėra kaloringas. Jį tenka valgyti nuolat. Mėsa yra kaloringesnė, o ją termiškai apdorojus kalorijų pasisavinimas vyksta lengviau. Užtenka mėsos suvalgyt porą kartų ir turi kalorijų dienai. Tai atrišo rankas mūsų protėviams, nes atsirado daugiau laisvo laiko.
Be abejo, dabartinis vegetariškas maistas yra toks pat kaloringas kaip ir nevegetariškas, tačiau nereikia pamiršt, kad vegetariškos dešrelės ant medžių neauga. Tai yra maisto (cheminės) pramonės produktas, kurio mūsų protėviai neturėjo.
Ziauriai geras buvo su partrenktu gyvunu, net juokas sueme, nors tai nera labai juokinga. Komentare nemazai tiesos.
Zmogus pirmiausia juk ir buvo vegetaras, tik veliau, kai jam truko maisto pradejo valgyti mesa. ir antra vertus, kiek daug garsiu ir tikrai protingu zmoniu yra vegetaru, bet matyt vis gi, mums tik atrodo kad jie protingi, arba ju protas atejo is proteviu, kai mesa valge 😀 nes pagal straipsnio ideja iseina, kad jei esi vegetaras tai intelektas degraduoja 😀
Na, kodėl? Raskite man tą vietą, kur taip teigiu.
Beje dar viena mintis, arba iš kitos pusės – patys augalais taip, ginasi, gamina medžiagas vabzdžiams atbaidyti, bet pavyzdžiui jų vaisiai yra visai kitas dalykas. Ten yra jų sėklos kurias jiems reikia paskleisti kuo plačiau ir kuodaugiau. Todėl pačius vaisius augalai suformuoja kvepiančius, ryškius, patrauklius,kad tik kas juos paimtų, paukščiai nulestų saldžias uogas ir sėklasišnešiotų kuo toliau. Manau augalai turi kokį malonumo refleksą, mechanizmą su pozityviu atsaku į maksimaliai išplatintas sėklas, kurias mes ir valgome pagrinde 😉 O ne spygliuotus karčius stiebus. Žinoma visur visada yra viena kita išimtis.
Teisingai, augalui neskauda, jei valgomas nukritęs vaisius, tačiau augalas reaguoja, kuomet valgomas dar nesubrendęs ir ant šakos kabantis vaisius.
O šiap pagalvokite apie štai ką. Dar prieš gerą šimtą metų niekas apie gyvūnų teisę net nekalbėjo. Iki tol net buvo abejojama, ar kitos spalvos žmonės yra žmonės. O kaip moteris? Viduramžiais jos buvo prilyginamos gyvūnams.
Reikalai pasikeitė tik atėjus supratimui, kad odos spalva nėra priežastis diskriminuoti, kad gyvūnai turi sąmonę ir jausmus.. Man, kaip fantastikos mėgėjui, gan natūralu padaryt prielaidą, kad gali egzistuoti augalų intelektas. Galu gale mes tik dabar pradedame suvokt, jog augalai nėra tokie kvaili objektai. Kas žino, gal kažkur egzistuoja protingas augalas?
„Mūsų tolimieji protėviai prieš keletą milijonų metų nulipo nuo medžių ir išmoko valgyti mėsą, o vėliau ir naudotis akmens įrankiais bei įvaldė ugnį.” – tai tik hipotezė
Straipsnio autoriaus proteviai nulipo nuo medžių – taip pritariu.
Bet visus kitus Viešpats sukurė pagal savo pavidalą.
Vedose parašyta: Gailestingu gali būti tas, kuris linki gero visoms gyvoms būtybėms be išimties. Klausimas kaip tai padaryti – reikia pakeisti savo sąmonę. Reikia pakeisti sąmonę, ne ideją, ne poziciją, ne partiją ir ne madą!!!
P.S. Semkitės išminties iš autoritetingų šaltinių kurie buvo patikrinti tukstantmečiais ir tada nereikės švaistyti brangaus žmogaus gyvenimo laiko ir dar kas blogiau klaidinti save ir kitus žmonės.
As turbut baisiausias padaras is visu – Negaliu gyventi be mesos ir dar labiau be „zoles” (darzoves ir vaisiai) – vienas be kito man netenka daugiau nei 50% vertes. Turi buti harmonija, taigi reikia ir vieno ir kito.
Gal but reiktu elgtis kaip INDENAI, kuriu filosofija sako „Imk tiek kiek reikia isgyventi” – mes gi imam gerokai daugiau nei istikruju reikia ir didziaja dali to ismetam/nepanaudojam.
Kalbant filosofiskai- tiesos nera kaip ir netiesos – taigi pritariu visiems isskyrus DIEVO Vaikui – dar tikejimo ar sektu cia betruko.
Kaskas minejo numustus zverelius ir klause ar patinka (aisku kad ne), bet man taip pat nesukelia nei apetito nei geru emociju sutryntas vaisius, nuziuvusi petrazole, ect. (pvz uzmyntas arba is aukstai krisdamas nuo medzio ir pan).
Trumpai tiek. Straipsni uzskaitau. Patiko.
Bėda, kad kiekvienas iš savo varpinės per emocijas brauko. Pirmiausia, autorius nekėlė klausimo – būti vegetaru ar mėsėdžiu? Jis tik vaizdžiai atskleidė, kad bet koks lazdos perlenkimas veda prie rezultato – sulūžusios lazdos. Dėl visų pasigraudenimų ir fanatizmų apie mėsos pramonės įtaką atšilimui, na, atleiskite, tai jau daugiau negu nekompetencija… Nes žemėje nėra kitokios ir kenksmingesnės pramonės. O, vargeli… Kalbantys apie ekologiją irgi suklupo, nes autorius apie tai nekalbėjo. Labai puiki yra ekologija miške – ten yra visko, kas sudaro nuostabią nesibaigiančio suirusių kūnų įsavinimo grandinę gyvenimo vardan – ir jokio skirtumo, ar yra (riestinis ant y) lapai, ar yra kūneliai – viskam sava vieta ir nauda. Apie Dievą. Taip, tai pats svarbiausias matmuo. Tokio Kūrėjo kūrinija visa yra nuostabi ir tobula, todėl jokie darviniški išvedžiojimai netinka. Kūrėjo pasaulyje viskas yra gyva. Tad lyg ir nėra ginčo objekto – akmenėlis irgi turi širdį (čia be ironijos). Ir galiausiai dėl išminties, užrašytos saulėtoj Indijoj. Pabuvojus ten ir pažiūrėjus, kaip žmonės elgiasi, kokie jų įpročiai ir koks klimatas, apima siaubas pagalvojus, kas būtų, jei jie pradėtų vartoti mėsą. Tai jau tikrai… Bet va, kai atsigręži į eskimus ir jų augalinį racioną… Jokių vedų, jokios išminties, jokio žinių šaltinio…
Ir pabaigai. Daugiau kaip 40 metų tyrinėju savąją empatiją. Taigi galiu šį bei tą pasakyti (ar ne taip, mokslininke vygas?), kaip šioje srityje dirbanti. Kuo labiau ją raminame, tuo didesnė taika su savimi ir aplinka. Tada ir paršelis maistui pajaunamas be vaizdingų įvaizdžių, įkaltų stereotipų ir kančios dėl tariamo nusikaltimo. Žodžiu, ramybės. Inner peace.
hm, lyg vegetarai nežino, kad augalai yra gyvybės forma… Esmė tame, kad idėjiniai vegetarai iš vis nevalgytų jei tik galėtų. Manau nereikia šios kovos, nes visais laikais buvo ir nevalgančių mėsos – lygiagrečiai mėsaėdžiams. Dėl susirgimų irgi nerodiklis. Paprastai, kai žmogus suserga vėžiu tai jam pašalinama mėsa iš raciono…. nes mėsa yra pagrindas vėžiui išgyventi.
Šiaip neišsemama tema. Bet gamta per žmogų bando kažkur evoliucionuoti. Galu gale ne olose gyvenam ir išgyvenimui kankint gyvūlius mums jau nebereikia. (anksčiau žmogus nušaudavo ir pavalgydavo, o dabar gyvūnai štampuojami kaip laikraščiai, pririšti tvartuose, kankinami – pasidomėkit gyvūnų laikymo sąlygomis fabrikuose…; pusė tos mėsos išmetama, grūdų išleidžiama pašerti auginamiems mėsai gyvūnams užtektų visą planetą išmaitint metus laiko; Romos imperijos kariai mėsą valgė labai minimaliomis dozėmis)
Mesa- gamtos atsilimas.!kokios nesamones.zoliaedziai,mesaedziai,viskaedziai….kinieciai 1950 m.lakunai sesdavo prie sturvalo reaktyviniame lektuve,kai isvystydavo virsgarsini greiti,nualpdavo.nustate,kad ryziai ir zole netinka lakunui,reikia zuvytes ir mesytes.arba alpinistai- nusvaigdavo pusiaukeleje.absoliciai visa gamta yra GYVYBE.ar tu valgai mesa ,ar tu valgai zole-visa tai yra gyvybe..nebent tie zoledziai valgytu rudeni nukritusius medziu lapus,ar nuvytusia zole……zoledziu gyvunu skrandis yra kitoks.jei skrandis kaip zmogaus,reiskiasi jis visaedis….!geras atsitikimas buvo vokietijos karviu fermoje.uzdarose patalpose karves tiek priperde,kad nuo metano duju visos nugaiso.o eda zole ,siena ir grudus.
Labai nudžiugau radus tokį gerą mokslinį straipsnį, kupiną išsamių nuorodų ir vaizdinės medžiagos. Prieš kelerius metus esu mačiusi kažkokį mokslo populiarinimo filmą apie augalus ir ten pirmą kartą susidūriau su šiuo faktu dėl augalų bendravimo. Buvo parodytas eksperimentas, kurio metu vienas įkirptas augalas feromonais perdavė informaciją apie jį ištikusią grėsmę kitiems augalams, tuomet kitų šalia sustatytų žaliųjų kaimynų gyvybingumas akimirksniu suaktyvėjo. Jau tada pagalvojau, kad augalai turi intelektą. Šį kartą didžiausią įspūdį paliko „atžalų rūpesčio“ „instinktas“ auginti šaknis idant neleisti kitiems augalams užimti resursų ir juos palikti savo atžaloms.
O dėl komentatorių turiu tik vieną reikalą pridurt: eilinį kartą jie nurodo į tai, kad komentatoriai negeba atskirti mokslinio straipsnio nuo eilinės kolumnistų rašliavos (kas apskirtai yra keista, nes teksto žanras yra akivaizdus). Mokslininkai niekuomet nesivelia į emocijas, remiasi faktiniais argumentais paremtais įvairiais eksperimentais. Emocijos ir paprotinimai mokslininkams yra visiškai neįdomūs. Neradau nė vieno įžeidžiančio sakinio – visos definicijos ir visi dėstymai čia grynai mokslinio žanro. Kodėl jūs ieškot čia etikos? Eikit pas filosofus – etika gyvena ten, bet jokiu būdu ne moksle.
Citavimas is oro. 0 moksliniu straipsniu. Ta lentele apie ligas isvis kazkokia nesamone. Puse teksto apie augalu jutimus ir funkcijas – tas pats nuvalkiotas ir atsibodes mesgalviu pasiteisinimas pries vegetarus ” va, jie irgi turi jutimus”. ” mesa mus padare protingais ir tapome kuo esam”. krokodilai sioje zemeje ~ 200 mljon. metu gyvena ir mesa valgo – jau seniai butu kosmosa uzkariave. Jeigu save skaitot visavalgiais – susimedziokit savo plikom rankom gyvunelius, paeskit zalios mesos savaite – po savaites zalios bulves jums taps delikatesas. dalbajobui autoriui ir daugeliui durneliu komentatoriu – gyvenat tam, kad skaniai paestumet. Apgailetina. Veganizmas – tai ne daugiausia, ka gali padaryti, bet mazu maziausiai del gyvunu geroves, sveikatos ir gamtos.
Cia velgi labai nesamoningas argumentas. Jeigu mesa valganciam zmogui taip gaila augalu, tai pirmas dalykas ka jis turetu padaryti nustoty valgyti mesa ir kitus gyvulinius produktus, nes kad uzauginti mesa ir kitus gyvulinius produktus ”nuzudoma” apie desimt kartu daugiau augalu nei sekant veganiska gyvenimo buda”. Priedo sumala i viena vieta veganus ir vegetarus, susodarp ispudis kad autorius net nelabai zino skirtuma tarp veganizmo ir vegetarizmo.
Labai įdomu, kodėl tuomet liūtų ir kitų mėsėdžių smegenys nėra didžiausios?
Beje, kur dingo faktas, kad smegenys naudoja GLIUKOZĘ, kurios apstu krakmolingame augaliniame maiste (krakmoklas skyla), o ne mėsoje?
Manau, būtų įdomu paskaityti:
https://neurosciencenews.com/brain-evolution-carbs-2388/
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/26591850
Ir beje, žmogaus smegenų augimo pradžia net nesutapo su ugnimi.
https://www.ncbi.nlm.nih.gov/pmc/articles/PMC4842772/
Taip pat mylintiems augalus ir vis dar valgantiems mėsa priminsiu, kad pvz.: vienam 1 kg jautienos reikia mažiausiai 6 kg augalų. Ir bet kokiam gyvūninės kilmės produktui šis santykis nebus 1:1, nes gyvūnas naudoją energiją šilumai ir pan.
Straipsnio autorius, manau, tikrai išmano fiziką, bet labai trūksta noro pasidomėti plačiau šia tema, išgirsti ir kitą pusę, o ne pamačius straipsnį ,,Sorry, vegans: Eating meat and cooking food is how humans got their big brains” iškart pulti rašyt straipsnius…