Žinote, kas labiausiai mane stebina? Kaip lengvai protingiems bet neturintiems ką veikt žmonėms limpa įvairaus plauko sąmokslo teorijos. Nuo skiepų su mikročipais iki vėžį sukeliančio 5G. Nuo pasaulį užvaldžiusių slaptų draugijų iki sufabrikuoto NASA išsilaipinimo Mėnulyje. Šiame sąraše nereik pamiršt ir žmonių, teigiančių kad planeta yra plokščia. Ir nors esu rašęs bei pasakojęs, jog tokia planetos forma nerealistiška bei prieštarauja fizikos dėsniams, vis teberašo man komentarus čia ir Youtube kanale bei kaltina parsidavimu „driežiažmogėms”. Kaip norėčiau tuos pinigus matyt, patikėkit. Taip būtų šaunu pagaliau gaut ką 🙂
Temos Archyvai: Įdomu
Ar dujų milžinai yra perspektyvios vandenilio kolonelės?
Gyvenimas yra žavus savo ironija ir ta nejuntama pašaipa: susivoki, kad iš tavęs jis pasišaipė po kiek laiko. Sėdi, žiūri ir galvoji: „Bravo!”
Pamenu, paskambino komercinės TV laidos žurnalistė, klausia: „Ar kaip fizikas apie vaiduoklis papasakosite žiūrovams?” Žinot, visada svajojau kovot su paranormalių dalykų ekspertais, tai ir atsakau: „Žinoma!” Atvažiavo, pakalbėjom minučių 10. Žiūriu laidą, stoviu lauke Saulėtekio alėjoje, ir klausia manęs: „Tai ar egzistuoja vaiduokliai?” Ir rausvažandis Orlovas Sergejus atsako: „Žinoma, kad taip!” Ir visai nesvarbu, kad aš po to kalbėjau apie Brokeno dvasią, žiūrovas pamatė ne tai. Draugai po to juokėsi, darbovietėjė mane porą metų mobino, o dr. Mikas Vengris rankos nespaudė.
Kažkas panašaus atsitiko neseniai ir Mokslo sriubos laidoje. Vedėjas Ignas Kančys paklausė manęs, ar dujų milžinas Jupiteris galėtų būti vandenilio kolonėlė kosminių skrydžių metu? Klausimas buvo kiek netikėtas, tai gana abstrakčiai ir neišsamiai atsakiau. Dvejetukui. Taigi, reik plaut mundurą, nes kolegos vėl mobina, studentai juokiasi ir motina žada manęs išsižadėti. Na ir, žinoma, nebepamenu kada dr. Mikas Vengris man spaudė ranką…
Toliau skaityti Ar dujų milžinai yra perspektyvios vandenilio kolonelės?
KODĖL ŽVAIGŽDŽIŲ KARAI LIKS FANTASTIKA ARBA BANDOME PATAIKYTI LAZERIU
Kiek kartų fantastiniame kine matėte sceną, kai herojus išsitraukia paskutinę sekundę blasterį ir nušauna priešą? Arba meistriškai apsuka savo kosminį laivą ir nukauna jį persekiojančią blogiečių flotiliją? Be lazerio spindulio neįsivaizduojama jokia dabarties moksline fantastika. Ką kalbėt apie ikoniškus Žvaigždžių karus, kur Lukas meistriškai lazeriu nukauna Mirties žvaigždę?
Ar taps tai kada realybė? Ar mūsų ateities kartos kariaus šviesos spinduliais? Ir nors fantastikos kūrėjai skausmingai melagingai vaizduoja lazerio spindulį (labas rytas G. Lucas, fizikai sako, lazerio spindulį vakuume pamatai du kartus gyvenime – pirmą kartą viena akimi, kitą karta – kita), ar jie pataiko? Ar teisingai numato ateities karų eiga? Pasinagrinėkime!
Toliau skaityti KODĖL ŽVAIGŽDŽIŲ KARAI LIKS FANTASTIKA ARBA BANDOME PATAIKYTI LAZERIU
Karantino dirbtuvės: EMS detektorius
Lietuvių namuose siaučia karantinas, tad net Maksima dirba nuotoliniu būdu: pažiūri per internetą prekes, išsirenki, susimoki ir… neatveža nieko. Lyg to būtų maža, paaiškėja tikras COVID-19 kaltininkas – dar nepradėtas diegti 5G internetas, tačiau jau turintis savo referendumą, skubantį apsaugoti Marijos karalystę ir jį skubiai uždrausti. Pasižiūri, paskaitai, rašo dar 5G vėžį varo. Net pasaulinė sveikatos organizacija atseit patvirtino. Atsiverti PSO svetainė, surandi šalia 5G sąraše kavą, pagalvoji, o brač, dabar bus ir dėl kavos referendumas…
Baisus tas gyvenimas. Tačiau ne dėjoti aš jus čia surinkau. 5G yra ryšio standartas, kuris naudoja elektromagnetinę spinduliuotę (EMS trumpai) ryšiui. Kas ta elektromagnetinė spinduliuotė po paraliais yra, kad jau referendumus organizuoja per ją? Ir kaip ją aptikti? Čia mums pagelbės prietaisas, vadinamas EMS detektoriumi. Pasigaminkime!
Šviesos sūkuriai arba kaip gali sukti ŠVIESA?
Pernai pasaulį apskriejo žinia iš Švedijos: Nobelio premijos komitetas išrinko, kas gavo 2018 metais svarbiausią fizikos prizą. Lietuvos spaudoje dominavo žinia apie parametrinius šviesos stiprintuvus, nes tai yra Lietuvos flagmano – „Šviesos konversijos” – duona, o VU Emeritas profesorius Algis Piskarskas yra vienas iš koncepcijos kūrėjų. Akademikas Algis Piskarskas net susitiko su Nobelio premijos laureatu G. Mourou Vilniuje!
Tačiau Lietuvoje beveik neskambėjo kito laureato – Artūro Aškino – vardas, nors Lietuvos lazeristai (kartu su akad. A. Piskarsku, beje!) svariai prisidėjo ir prie šios temos. A. Aškinas premiją gavo už šviesos sūkurių atradimą ir tyrimus. Neskamba dar varpeliai? Nieko keisto neskaitote? Agi pagalvokite! Kas yra sūkurys? O kas yra šviesa? Kaip toks efemerinis daiktas, kaip šviesa gali sukti? Kviečiu pasmalsauti!!
Toliau skaityti Šviesos sūkuriai arba kaip gali sukti ŠVIESA?
Byla „Hamburgo puota“. Kas išsprogdino varles?
Lukas Vasionis
Vokietija, Hamburgas, 2005 metai. Viename Hamburgo ežerų buvo pastebėtas, rodos, epideminis reiškinys – tūkstančiai išsprogusių rupūžių. Visa teritorija aplink ežerą buvo nusėta rupūžėmis su išsprogusiais viduriais. Kas tai per epidemija? Kas ją sukėlė?
Toliau skaityti Byla „Hamburgo puota“. Kas išsprogdino varles?
Kas bendro tarp Apple milijardų ir žmogiškojo iracionalumo?
Ar turite kokį senelių arba tėvų nupirktą daiktą? Gal tai sena siulčiaspaudė? O gal mėsmalė? Nemirtingas lygintuvas arba dviratis, kurios tiesiog važioja? Kartais jie genda, bet kažkiek tepalo, pora varžtų, guminių dirželių arba darbo su lituokliu juos greit grąžina į darbinę būseną. Visi mes turime tokio nemirtingo įrenginio pavyzdį – ar pas senelę, ar pas tėvus, ar gavome kaip palikimą. Mano paties mamos namuose stovi pedalais varoma siuvimo mašina, kurios svoris – lyg ji visa būtų padaryta iš ketaus. Kartais atrodo, šiam 100 metų skaičiuojančiam agregatui susidūrus su šiuolaikiniu tanku dar neaišku, kas liktų sveikas.
Bet paimkime modernius prietaisus. Jei vos nupirktas išmanusis geriausiu atveju atlaiko dieną be pakrovėjo, tai suėjus metams (o gal ir porai), jį gali tekt krauti du arba tris kartus per parą. Nekalbu apie tokias korporacijas, kaip Apple, kur praėjus vos metams milijonų vartotojų telefonų akimirksniu pasensta vos tik atkeliavus į telefoną naujam operacinės sistemos atnaujinimui. Tokių pavyzdžių galime rast aibės. Mes perkame ir perkame, o korporacijų pelnas tik auga ir auga. Tačiau, klausimas. O kas dėl to kaltas? Pabandykime pasiaiškinti.
Toliau skaityti Kas bendro tarp Apple milijardų ir žmogiškojo iracionalumo?
Karantino Dirbtuvės: Lazerių Kaleidoskopas
Ar pabodo gyvenimas keturių sienų narve? Atsibodo apsauginė kaukė, kurią užkvėpuoji taip, kad per akinių stiklus nesimato aplinkinio pasaulio? Namai pabodo taip, kad svajojate nueiti į darbą ir… dirbti? Kai lauke 2020-ieji ir siaučia karantinas, iš nuobodulio gaidžiu užgiedos net didžiausiais namisėda ir tinginys…
Jūsų išsigelbėjimui pristatau bloge naują rubriką – „DIRBTUVĖS”. Čia ne tik pakalbėsiu apie fiziką bet ir pigiai (biudžetas iki 20-30 eurų) pagaminsime fotoninį žaisliuką. Tikiuosi, kad vaikams žaislai patiks, o tėvams praskaidrins atžalos zyzimą tekstas. Taigi… Pradėdam!
Kalėdų Senelis fiziko akimis arba sveikas skepticizmas
Prieš kelis šimtus metų gimęs krikščioniškoje Europoje, susilaukęs visame pasaulyje stulbinančio pripažinimo dėl savo stebuklingos galios per vieną naktį apdovanoti visus gerus pasaulio vaikus. Ji klonavo kiti tikėjimai, pamėgdžiojo komunistai, su juo kovojo ideologai. Jis yra vienas pirmųjų vaidmenų pradedantiesiems aktoriams (o kai kuriems ir vienintelis). Kartu su Kalėdomis jis buvo komercializuotas POP-kultūros… Atspėkite, kas jis?
„Kalėdų Senelis? Tiki pasakomis? Nebūk mažas vaikas” – garsiai šaukia skeptikai. Jie suskubs užmėtyti kepurėmis ir palaidoti po garsaus juoko lavina vos tik Jus pabandysite nedrąsiai pasakyti, kad jis galėtų egzistuoti. Bet ką gi sako objektyvus mokslas apie Kalėdų Senelį? Ar nebus tas skepticizmas lyg uroboras? Be turinio, be tikslo, vardan tingulio ir skepticizmo? Pabūkime bent penkias minutes mokslininkais ir pasinagrinėkime: ar Kalėdų Senelis galėtų egzistuoti?
Toliau skaityti Kalėdų Senelis fiziko akimis arba sveikas skepticizmas
Viduramžiai: Žvilgsnis į neįtikėtinus gyvūnų teismus
Jūsų kaimyno ožka pastoviai niokoja jūsų daržą? Jūsų šuo nederamai elgiasi? Benamiai šunys išvartė kieme šiukšlių dėžę? Širšės neduoda Jums ramybės vasaros atostogų metu? Kolorado vabalai suniokojo jūsų pasėlius? O gal vabzdžių antplūdis sugadino atostogas pajūryje? Ne bėda! Paduokite juos į teismą! Tiesa, Jums prireiks dar geros laiko mašinos…
Toliau skaityti Viduramžiai: Žvilgsnis į neįtikėtinus gyvūnų teismus
Atsisveikinimas su 2016-ais: įdomiausi moksliniai įvykiai
Skaitydamas lietuviškus internetus pasigedau spaudoje įdomesnės praėjusiųjų metų mokslinių įvykių apžvalgos. Viešojoje erdvėje visus metus dominavo keletas naujienų – vieną buvo susijusi su gravitacinių bangų eksperimentiniu patvirtinimu. Kitą – su garsiai spaudos išreklamuotu „lietuvišku Nobeliu” už CRISP genų „karpymo” technologiją, kurią, anot visų Lietuvoje, „turėjo” gauti VU profesorius Virginijus Šikšnys.
Tačiau su lietuviškais Nobeliais viskas yra kaip su „lietuviškomis” Eurovizijomis – daug triukšmo renkant kandidatą, daug šurmulio apie „garantuotą” kandidato laimėjimą, o po finalo – eilinės kaltųjų paieškos dėl prastų rezultatų. Taip ir šiais metais Nobelio komitetas visus Lietuvoje „nustebino” skyręs premiją už molekulinės mašinas, apie kurias nei kas Lietuvoje rašė, nei kas ką nors girdėjo, nors užsienio spaudoje jas minėjo visi, kas tik netingėjo. Tiesą pasakius, ko norėti: mokslą Lietuvoje rimtai niekas nepopuliarina, naujienų portaluose mokslo skyrelis yra dažnu atveju „dėl vaizdo”, o specializuoti žurnalai (pvz. „Iliustruotas mokslas”) senai užsitarnavo tarp mokslininkų anekdotų rinkinių šlovę.
Taigi. Apie kokias įdomias naujienas neperskaitėte ir kokie praeitų metų moksliniai ir technologiniai pasiekimai yra verti mano (ir Jūsų) dėmesio? Jei norite sužinoti, skaitykite toliau.
Toliau skaityti Atsisveikinimas su 2016-ais: įdomiausi moksliniai įvykiai
Žmogus Voras biochemiko akimis arba Vorų šilkas: nuvertintas, nepanaudotas ir nepasiduodantis
Nuo šiol bloge pasirodys ir kitų autorių tekstai. Blogas padės jauniems rašytojams, patars autoriams ir pakritikuos temas, paredaguos mintį bei pasiūlys patobulinimus. Visi tekstai bus pateikiami kokybiškai, išsamiai, su nuorodomis ir iliustracijomis, kaip tapo įprasta trismegistos.eu bloge.
Kviečiu ir kitus jaunus žmonės prisidėti ir burtis į komandą. Šiandien pristatau naują komandos narį – jauną biochemiką Luką Vasionį. Jo tekstus surasite pagal žymę. Skanaus skaitymo.
Nevaldomas traukinys su 500 keleivių tuoj įkris į upę. Stabdžiai užstrigę ir neveikia. Kas išgelbės keleivius? Staiga iš niekur pasirodo žmogus voras, iššauna šilko gijas priešais traukinį ir paskutinę minutę jį sustabdo. Kol žmogus voras džiaugiasi traukinio gražuolių kompanija ir herojaus šlove, šilko gijos sukuria neįtikėtinai tvirtos medžiagos įvaizdį. Rodos, čia filmo kūrėjai perlenkė lazdą. „Bet, o jeigu…?“ – pradėjo kelt klausimą vaikinai iš Lesterio universiteto ir nusprendė išnarplioti šį mini Gordijaus mazgą
Kosminis detektyvas. Byla Nr. KIC 8462852. Ateivių megajėgainė prieš astronominę egzotiką
Ateiviai… Jų ieško drąsūs „X-failų” agentai Mulderis ir Scally, jų egzistavimą nuo mūsų nuslepia vyriausybes, jų technologijos yra mūsų mokslininkų šventasis gralis, o kada nors pamatyti skraidančią lėkštę širdies gilumoje svajoja kiekvienas mokslinės fantastikos fanas. Ateivių ieško įvairiausios kosminės programos, nuo mažiau žinomų iki megaprojekto SETI, kur kiekvienas iš mūsų gali prisidėti prie ateivių paieškos ir paskirti savo kompiuterių resursus ateivių medžioklei. Tačiau viskas nesėkmingai: apart vieno padriko signalo, jokių protingos gyvybės ženklų.
Ne taip senai, „planetų medžiotojų” projektas Kepler paskelbė radęs kažką neįtikėtino – sistemą su kodiniu pavadinimu KIC 8462852, kurios elgesys atrodė nepaaiškinamas astronominiais reiškiniais. Tolimos žvaigždės skaistis keitėsi taip, lyg apie žvaigždę skrietų ne planetos, o aibė objektų. Gal net tvarkingą struktūrą – Daisono sfera! Pabūkime kosminiais detektyvais: Kas tai buvo? Kometos ir asteroidai? Ateivių megajėgainė? Ir kam svetimos žvaigždės gyventojams statyti kažką tokio masyvaus?
Toliau skaityti Kosminis detektyvas. Byla Nr. KIC 8462852. Ateivių megajėgainė prieš astronominę egzotiką
Alternatyvi gyvybė po mūsų nosimi: šešėline biosfera
Jei žmonija kažkada ateityje sutiktų ateivius iš kitų pasaulių, ar mes pavadintume juos gyvais? O gal mes jau esame juos sutikę, tačiau nesuvokiame, jog matome gyvybės formą? Galu gale, jei kažkas atsuktų evoliucijos laikrodžio rodykles atgal ir per naują paleistų, ar mūsų vietoje atsiradusios būtybės būtų bent kiek panašios į mus arba į mūsų gyvūnijos ir augmenijos pasaulio atstovus?
Evoliucija nėra nuspėjama, o gamta labiau panašėja į lošimų teorijoje pasikausčiusį biržos maklerį, todėl būtų naivu tikėtis pamatyti idealiai atsikartojančias gyvybes formas. Fantastai jau virš šimto metų rašo apie alternatyvius gyvybės apibrėžimus, tačiau biologai tik nesenai prabilo apie taip vadinama šešėlinę biosferą (nepainiot su šešėline vyriausybe, tai kas kito). Net mūsų planetoje, mums po nosimis, gali egzistuot alternatyvios gyvybės formos, kurių mes tiesiog… nepastebime.
Toliau skaityti Alternatyvi gyvybė po mūsų nosimi: šešėline biosfera
Homoseksualų santuokos arba kai mokslas tampa ambicijų ir norų įkaitu (II)
Socialiniai tinklai, laikraščių puslapiai, miesto gatvės ir aikštės, radijo ir televizijos laidos, kartais net jauki virtuvė greitai tampa „kovos” lauku vos tik prakalbama apie karštesnę temą. Kaip kiekviename kare, taip ir šiose batalijose tikslas pateisina priemones, o priemonės gali būti amoralios ir neetinės. Garbės ir taisyklės nėra labai vertinami dalykai. Esu rašęs, kad šioje nuožmioje kovoje viskas yra leistina: faktų iškraipymas, užsakytos publikacijos, įbauginti mokslininkai, sufabrikuotas mokslas. Šiandien noriu pratęst pokalbį apie manipuliacijas moksliniais faktais ir mokslu.
Toliau skaityti Homoseksualų santuokos arba kai mokslas tampa ambicijų ir norų įkaitu (II)
Kai mokslas tampa įkaitu idėjinėje kovoje arba pora žodžių apie klimato kaitą (I)
Globalinis atšilimas, evoliucijos teorija, moters teisė į abortą, atominė energetika, homoseksualų teisės, tradicinė šeima, gyvūnų teisės ir vienalytės poros. Afrikos pabėgėliai, islamo radikalai ir, žinoma, profsąjungos su darbininkų teisėmis. Štai tik trumpas sąrašas tų temų, kurios neįtikėtinai greitai įkaitina žmonių protus ir surenka nemenkas demonstracijas, kiek už, tiek ir prieš.
Interneto svetainės, piketai, protesto akcijos, viešas badavimas, streikai – tai tik nepilnas sąrašas „kovos” metodų. Bet kokioje „karštesnėje” temoje visada neišvengiamai vyksta tikrų tikriausia kova su oponentais – be garbės ir be taisyklių. Šioje nuožmioje kovoje viskas yra leistina: oponentų įžeidinėjimai, faktų iškraipymas, užsakytos publikacijos, papirkti žurnalistai, sufabrikuoti kompromatai ir… manipuliacijos moksliniais faktais ir mokslu.
Toliau skaityti Kai mokslas tampa įkaitu idėjinėje kovoje arba pora žodžių apie klimato kaitą (I)
Knygos apžvalga. Survival of the Nicest: How Altruism Made Us Human and Why It Pays to Get Along
Esat girdėję apie R. Dawkinso „Selfish Gene”? Gana nebloga mokslą populiarinanti knyga, bandanti paaiškint evoliucijos eigą plačioms masėms. Nebloga, jei teisingai viską suprast bei nedaryti skubotų išvadų. Ir labai bloga, jei skaitytojas ją supranta neteisingai. Būtent dėl pastarojo efekto gana daug biologų pagrįstai ją kritikuoja. Galite paklausti kodėl?
Fotoreportažas apie Efelsbergo 100 metrų skersmens radioteleskopą
Žmogus nuo senovės žvalgosi į naktinį dangų. Žvaigždėtas dangus, pilnas galaktikų, ūkų, žvaigždynų kėlė pagarbą, baimę bet tuo pačiu ir žavėjo savo atsikartojančiais dėsningumais. Mėnulio fazės susiejo mėnulį su religiniais ritualais, tapo pirmo kalendoriaus pagrindu bei leido matuot laiką net naktį, kuomet nebuvo Saulės. Žvaigždės ir žvaigždynai leido pirmiems žmonėms keliaut didelius atstumus ir orientuotis erdvėje. Ir, nors dievai, mistiniai ritualai, horoskopai bei kitos astrologinės temos buvo tolimos nuo mokslo, reikia suprasti, jog be astrologijos neatsirastų astronomija, kaip be alchemijos neturėtume chemijos.
Populiarų mokslą yra užvaldęs Hablo teleskopas, kuris nesenai atšventė savo 25 metų jubiliejų. Nesunku suprasti kodėl: spalvingi, užburiantys ir magiški Visatos vaizdai negali nežavėti žmogaus akį, nežiūrint net į tai, kad NASA mums visiems lengvai meluoja tose nuotraukose. Tačiau mes nepagrįstai pamirštami kitus įspūdingus ir žadą atimančius milžinus – radioteleskopus. Viename iš jų, šalia Efelsbergo miestelio Šiaurės Reino-Vestfalijoje esančiame 100 metrų skersmens radioteleskope man teko apsilankyti. Apie tai ir norėčiau Jums papasakoti…
Toliau skaityti Fotoreportažas apie Efelsbergo 100 metrų skersmens radioteleskopą
Pirmasis blogo „jubiliejus” arba ataskaita prieš mano skaitytojus
Tokia jau yra ta žmogaus prigimtis arba “siela“. Mūsų kasdienybė, mūsų išgyvenimas yra pasmerkti nuobodybei, tačiau mūsų akys vis tiek yra nukreiptos į dangų. Visiškai nesvarbu, koks yra mūsų išsilavinimas, tačiau mes turime kažką mūsų viduje, kažką, kas nori pasiekti tuos per smogą vos matomus žvaigždynus. Turime kažkokią slaptą spyruoklę, lyg būtume koks laikrodis, lyg kas būtų mums “į subynę įkandęs”…
Visiškai nesvarbu, kokį diplomą ir kokį pripažinimą mes turime, mes vis tiek liekame asmenybės gelmėse tie patys niekada nesenstantys vaikai, kurie visada eksperimentuos su degtukais ir visada bus apakinti dangaus grožybių. Visiškai nesvarbu, ar mes sudeginame naują eksperimentinį patiekalą dujinėje orkaitėje, ar mes susprogdiname šalia namo esančiame garaže naują eksperimentinį “amžiną variklį”. Mes visada liekame mažamečiais “savadarbiais” mokslininkais, godžiai skaitančias “pasakas” iš įdomių mokslinių naujienų srauto…
Toliau skaityti Pirmasis blogo „jubiliejus” arba ataskaita prieš mano skaitytojus