Žymų Archyvai: evoliucija

Biologija, Fizika, Gamta

Ką bendro turi fotokameros ir akys arba gamta mokslininko vaidmenyje

Komentarų: 6

Regėjimas yra pagrindinis mūsų informacijos šaltinis – beveik 90 procentų informacijos mes gauname per akis. Klausa, uoslė, lytėjimas ir kiti jutiminiai organai „tenkinasi” likusiais procentais. Netekę klausos, mes galime susikalbėti gestais, o slogai užkimšus nosį mes geriausiu atveju pasibėdavojame, kad nebeužuodžiame virtuvės aromatų. Apakti, netekti regos mums yra tolygu atsidurti tamsiausiame pragaro rate.

Regos svarba atsispindi ir mūsų technologijose: vaizduokliai, televizoriai, fotoaparatai, vaizdo kameros, išmanieji telefonai. Atvaizdų pavidale mus pasiekia informacija ne tik apie kasdienybę bet ir apie mus supančią Visatą: vakuumas neturi nei kvapų, nei garsų, vien tik šviesa keliauja galaktikų platybėmis. Būtent todėl mes statome kalnuose observatorijas ir keliame teleskopus į kosmosą pakeliui surasdami sudėtingiausių inžinerinių problemų sprendimus. Bet ar Jus žinojote, kad kartu su mumis tas pačias optikos problemas sprendė ir kitas didis „mokslininkas” – Gamta?
Toliau skaityti Ką bendro turi fotokameros ir akys arba gamta mokslininko vaidmenyje →

Biologija, Chemija, Gamta, Įdomu

Alternatyvi gyvybė po mūsų nosimi: šešėline biosfera

Parašykite komentarą

Jei žmonija kažkada ateityje sutiktų ateivius iš kitų pasaulių, ar mes pavadintume juos gyvais? O gal mes jau esame juos sutikę, tačiau nesuvokiame, jog matome gyvybės formą? Galu gale, jei kažkas atsuktų evoliucijos laikrodžio rodykles atgal ir per naują paleistų, ar mūsų vietoje atsiradusios būtybės būtų bent kiek panašios į mus arba į mūsų gyvūnijos ir augmenijos pasaulio atstovus?

Evoliucija nėra nuspėjama, o gamta labiau panašėja į lošimų teorijoje pasikausčiusį biržos maklerį, todėl būtų naivu tikėtis pamatyti idealiai atsikartojančias gyvybes formas. Fantastai jau virš šimto metų rašo apie alternatyvius gyvybės apibrėžimus, tačiau biologai tik nesenai prabilo apie taip vadinama šešėlinę biosferą (nepainiot su šešėline vyriausybe, tai kas kito).  Net mūsų planetoje, mums po nosimis, gali egzistuot alternatyvios gyvybės formos, kurių mes tiesiog… nepastebime.
Toliau skaityti Alternatyvi gyvybė po mūsų nosimi: šešėline biosfera →

Biologija, Chemija, Gamta

Kitokie nei mūsų protai: Alternatyvios nervų sistemos

Komentarų: 24

Kas yra gyva, o kas yra negyva? Kokią gyvybę mes galime vadinti jaučiančia, o kokia mąstančia? Koks padaras yra protingas ir kuris yra sąmoningas? Ir, iš viso, kas gi ta sąmonė yra? Šie ir kiti klausimai domina tiek filosofus, tiek fantastus. Tokios temos yra įdomios ir biologams, ir chemikams, ir net matematikams. Pasmalsaukime, ką alternatyvaus mūsų protams yra sugalvojusi motina gamta?

Toliau skaityti Kitokie nei mūsų protai: Alternatyvios nervų sistemos →

Biologija, Fiziologija, Gamta, Psichologija, Sociologija

Ką bendro turi mūsų tėvų gyvenimo būdas ir vabzdžių kolonija arba neįtikėtina epigenetika

Komentarų: 1

Ar teko pastebėti, kad tremtyje gyvenusių žmonių vaikai yra smulkesni nei tremties išvengusių?  O gal atkreipėt dėmesį į tai, kad tų pačių tėvų vėlesni vaikai gali atrodyti neatpažįstami, kuomet juos palyginame su ankstyvaisiais? Jei nepastebėjote, tuomet gal kiti pavyzdžiai iš gyvūnų karalystės bus akivaizdesni? Ar susimastėte apie tai, kad skruzdžių motinėlė ir darbininkė turi tuos pačius genus, tačiau atrodo skirtingai? Panašiai ir bičių motinėlė yra kelis kartus stambesnė nei paprastos bitės darbininkės. Tokių kolonijų motinėles gyvena daug ilgiau nei kiti savo rūšies atstovai, o pagrindinė jų funkcija kolonijoje yra dėti kiaušinėlius.  Ką turi bendro mūsų tėvų gyvenimo būdas ir vabzdžių koloniją?
Toliau skaityti Ką bendro turi mūsų tėvų gyvenimo būdas ir vabzdžių kolonija arba neįtikėtina epigenetika →

Biologija, Gamta, Įdomu, Sociologija

Knygos apžvalga. Survival of the Nicest: How Altruism Made Us Human and Why It Pays to Get Along

Komentarų: 4

Esat girdėję apie R. Dawkinso „Selfish Gene”? Gana nebloga mokslą populiarinanti knyga, bandanti paaiškint evoliucijos eigą plačioms masėms. Nebloga, jei teisingai viską suprast bei nedaryti skubotų išvadų. Ir labai bloga, jei skaitytojas ją supranta neteisingai. Būtent dėl pastarojo efekto gana daug biologų pagrįstai ją kritikuoja. Galite paklausti kodėl?

Toliau skaityti Knygos apžvalga. Survival of the Nicest: How Altruism Made Us Human and Why It Pays to Get Along →

Biologija, Filosofija, Fizika, Technologijos

Kada mūsų protai gyvens kompiuteriuose arba technologinis singuliarumas fiziko akimis

Komentarų: 9

Jei esate fantastikos žinovas, greičiausiai žinote, ką reiškia „technologinis singuliarumas„. Jeigu nesidomite fantastika, tačiau skaitote laikas nuo laiko naujienų portalų mokslo skiltis, turėjote girdėti apie „Homo Sapiens 2.0” bei apie ateitį, kurią žmonijai žada tokie futurologai kaip Rėjus Kurcveilas (Ray Kurzweil). Anot šio futurologo minčių, žmogus jau 2045 metais galės persikelti į elektroninę kompiuterinę erdvę, o 2100 metais visa žmonija gyvens naujuose ir nemirtinguose robotų kūnuose. Nekalbu apie tai, kad R. Kurcveilas teigia, kad naujų žmonių protiniai gabumai augs eksponentiškai! Skamba tiesiog neįtikėtinai. Pabandykime pažvelgt į tai fiziko akimis…

Toliau skaityti Kada mūsų protai gyvens kompiuteriuose arba technologinis singuliarumas fiziko akimis →

Biologija, Ekonomika, Gamta, Matematika

Kas bendro tarp evoliucijos ir investicijų arba ar evoliucija yra nuspėjama?

Komentarų: 2

Paprastam žmogui žodis „birža” dažniausiai siejasi su socialinėmis pašalpomis, eilėmis ir nevaisingomis darbo paieškomis. Jei žmogus yra kažkiek apsiskaitęs, greičiausiai, jis žinos ir kitą šio žodžio prasmę, bet ji vis tiek bus neigiama. Birža jam bus vieta, kur bankininkai, makleriai (nuo žodžio „maklės”, be abejo) dienų dienas sėdi ir nuo paprasto žmogaus lupa paskutinį eurocentą. Ir tik pakankamai mažam procentui žmonių, kurie universitetus baigė tikrąją to žodžio prasme, žodis „birža” bei investicijos bus siejamas su gana įdomiu ir intelektualiu darbu, kurį nagrinėja speciali matematikos sritis – žaidimų teoriją. Tuo įdomiau bus skaitytojui sužinoti, kad ir motina gamta savo „evoliuciniuose žaidimuose” naudoja tas pačias „makles” kaip ir biržos dalyviai…

Toliau skaityti Kas bendro tarp evoliucijos ir investicijų arba ar evoliucija yra nuspėjama? →

Biologija, Ekonomika, Istorija, Sociologija

Seneliai – nematomas žmonijos vystymosi ramstis

Parašykite komentarą

Ar teko vaikystėje bendrauti su savo seneliais? Senelis, kuris visada suras laiko anūkui ir padės pataisyti dviratį arba ką nors sumeistrauti. O ką kalbėti apie močiutę, kuri visada duos kokį skanėstą, arba šiap įteiks skanių lauktuvių iš kaimo?  Darbų ir buities nuvargintiems tėvams seneliai yra tikras išsigelbėjimas, nes, kol atžalos pas senelius kaime, tėvai pagaliau gali pailsėti ir atsilaiduoti. Bet ar tikrai tokia paprasta yra senelių rolė žmonijos istorijoje?

Toliau skaityti Seneliai – nematomas žmonijos vystymosi ramstis →

Biologija, Chemija, Fiziologija, Gamta

Mūsų nematomos, nuvertintos ir ignoruojamos antrosios pusės

Komentarų: 10

Po dietos džiaugėtės sumažėjusiu svoriu, tačiau išsivystė alergija riešutams? Atsisakėte mėsos ir pradėjote vegetariškai maitintis, bet pradėjote nebevirškinti pieno? Sesijos metu valgėte vien picas ir kebabus, o dabar niekaip netirpsta priaugę kilogramai? O gal Jus nuskridote pas giminaitį JAV ir dabar be baisios nemigos kankina dar ir virškinimo problemos? Kodėl Jus nusprendėte, kad tai vien tik Jūsų nusiskundimai? Gana tikėtina, kad tuo pačiu skundžiasi ir savo nepasitenkinimą reiškia mūsų nematomos, nuvertintos ir ignoruojamos antrosios pusės. Toliau skaityti Mūsų nematomos, nuvertintos ir ignoruojamos antrosios pusės →

Biologija, Gamta, Istorija

Jei šiuolaikinis žmogus yra toks protingas, kodėl mažėja mūsų smegenys?

Komentarų: 1
Žmonių smegenų dydis dar neseniai augo, kol prieš 20 000 metų jis nepradėjo mažėti.
Žmonių smegenų dydis dar neseniai augo, kol prieš 20 000 metų jis nepradėjo mažėti. Mėlynos spalvos žvaigždė parodo dabartinio žmogaus smegenų dydį.

Jei mokykloje skaitėt biologijos vadovėlį ir pamenat skyrių apie primatus, tuomet žinote (arba bent jau girdėjot), kad žmogus turi daug smegenų, todėl jis ir yra toks protingas. Tiksliau, žmogaus smegenų santykis su kūno mase yra didžiausias. Žmogaus evoliucija yra smegenų tūrio didėjimo istorija. Tačiau retas žino apie šį netikėtą posūkį: per paskutinius 20 000 metų vidutinis žmogaus smegenų tūris sumažėjo nuo 1 500 cm^3 iki 1 350 cm^3, pokytis atitinka teniso kamuoliuko tūrį. Ir taip atsitiko visur: Kinija, Europa, Afrika, visoje homo sapiens populiacijoje. Jei mūsų smegenys ir toliau mažės tokiu pat greičiu, po kitų 20 000 metų jų dydis atitiks homo erectus, gyvenusio prieš pusę milijonų metų ir turėjusio apie 1 100 kubinių centimetrų, tūrį. Ar tai reiškia, kad šiuolaikinis žmogus KVAILĖJA?
Toliau skaityti Jei šiuolaikinis žmogus yra toks protingas, kodėl mažėja mūsų smegenys? →