Žodis turi savotišką magiją – įtikinėjimo magiją. Kaip kitaip galima paaiškinti tai, kad iš pažiūros protingi žmonės, kurie niekada nesileis apgaunami turguje arba parduotuvėje, laksto apsikarstė magnetukais ir apyrankėmis, lyg būtų ne civilizuoti europiečiai, o aborigenai, pirmą kartą pamatę stiklinius karoliukus? Jie įsigijo ne paprastus magnetukus, o „kvantinius”. Jie lanko ne naivių žmonių mulkinimo kursą, o protingai skambantį „kvantinės medicinos” kursą. Senos raganos, baubai, gyvybės eliksyrai lėtai užleidžia vietą naujoms „pasakoms”: ateiviams, singuliarumui ir „kvantinei magijai”, o pseudomokslas vos ne tampa nauja religija. Senovės mistikai, viduramžių gnostikai ir dabarties teologai nustumiami į šalį ir užleidžia vietą gražiai moksliniais terminais operuojančiam „kvantiniam teologui”: Kvantinė fizika, pasirodo, „įrodo” pomirtinio gyvenimo egzistavimą. Pabūkime mokslininkais ir panagrinėkime: ar tikrai kvantinė mechanika išgelbėja… sielą?
