Visi įrašai, kuriuos paskelbė trismegistos

Biologija, Fizika, Gamta

Ką bendro turi fotokameros ir akys arba gamta mokslininko vaidmenyje

Komentarų: 6

Regėjimas yra pagrindinis mūsų informacijos šaltinis – beveik 90 procentų informacijos mes gauname per akis. Klausa, uoslė, lytėjimas ir kiti jutiminiai organai „tenkinasi” likusiais procentais. Netekę klausos, mes galime susikalbėti gestais, o slogai užkimšus nosį mes geriausiu atveju pasibėdavojame, kad nebeužuodžiame virtuvės aromatų. Apakti, netekti regos mums yra tolygu atsidurti tamsiausiame pragaro rate.

Regos svarba atsispindi ir mūsų technologijose: vaizduokliai, televizoriai, fotoaparatai, vaizdo kameros, išmanieji telefonai. Atvaizdų pavidale mus pasiekia informacija ne tik apie kasdienybę bet ir apie mus supančią Visatą: vakuumas neturi nei kvapų, nei garsų, vien tik šviesa keliauja galaktikų platybėmis. Būtent todėl mes statome kalnuose observatorijas ir keliame teleskopus į kosmosą pakeliui surasdami sudėtingiausių inžinerinių problemų sprendimus. Bet ar Jus žinojote, kad kartu su mumis tas pačias optikos problemas sprendė ir kitas didis „mokslininkas” – Gamta?
Toliau skaityti Ką bendro turi fotokameros ir akys arba gamta mokslininko vaidmenyje →

Biologija, Chemija, Gamta, Įdomu

Alternatyvi gyvybė po mūsų nosimi: šešėline biosfera

Parašykite komentarą

Jei žmonija kažkada ateityje sutiktų ateivius iš kitų pasaulių, ar mes pavadintume juos gyvais? O gal mes jau esame juos sutikę, tačiau nesuvokiame, jog matome gyvybės formą? Galu gale, jei kažkas atsuktų evoliucijos laikrodžio rodykles atgal ir per naują paleistų, ar mūsų vietoje atsiradusios būtybės būtų bent kiek panašios į mus arba į mūsų gyvūnijos ir augmenijos pasaulio atstovus?

Evoliucija nėra nuspėjama, o gamta labiau panašėja į lošimų teorijoje pasikausčiusį biržos maklerį, todėl būtų naivu tikėtis pamatyti idealiai atsikartojančias gyvybes formas. Fantastai jau virš šimto metų rašo apie alternatyvius gyvybės apibrėžimus, tačiau biologai tik nesenai prabilo apie taip vadinama šešėlinę biosferą (nepainiot su šešėline vyriausybe, tai kas kito).  Net mūsų planetoje, mums po nosimis, gali egzistuot alternatyvios gyvybės formos, kurių mes tiesiog… nepastebime.
Toliau skaityti Alternatyvi gyvybė po mūsų nosimi: šešėline biosfera →

Istorija, Pseudomokslas, Religija, Sociologija

Vienalytėse šeimose augantys vaikai arba kaip mokslas tampa tikėjimo įkaitu (III)

Komentarų: 8

Tokia jau tų idėjinių batalijų prigimtis: epitetai dalijami ir į kairę, ir į dešinę. Vos mes paliečiame „karštas” temas – globalinį atšilimą, evoliucijos teoriją, atominę energetiką, homoseksualų teises, pakanka pasikalbėti apie moters teisę į abortą,  tradicinę šeimą, pakritikuoti gyvūnų teises arba pasisakyti už vienalytes poras ir juose gyvenančius vaikus ir krūva kūrybiškai skurdžių epitetų – penkta kolona, komunistas, fašistas, iškrypėlis –  jau skrieja mūsų kryptimi.

Gerokai liūdniau yra ne susilaukti menkaverčio epiteto, o išgirsti gretimame sakinyje „mokslinį argumentą”, kuris turėtų anot oponento nenuginčijamai Jums įrodyti, kodėl šie epitetai turėtų Jums tikti. Dar liūdniau tampa pasidomėjus argumentacijos šaltiniais. Tai būna ir pseudomoksliniai žurnalai „Kvantinė Magija” (arba metafizikos daktarų pasisakymai), ir iš idėjinių  bei asmeninių paskatų vykdomos manipuliacijos su mokslu. Šiandien pakalbėsiu kaip mokslas virsta kovos įrankiu su žmonių tikėjimu bei įsitikinimais susijusioje temoje.
 Toliau skaityti Vienalytėse šeimose augantys vaikai arba kaip mokslas tampa tikėjimo įkaitu (III) →

Biologija, Įdomu, Istorija, Pseudomokslas, Sociologija

Homoseksualų santuokos arba kai mokslas tampa ambicijų ir norų įkaitu (II)

Komentarų: 7

Socialiniai tinklai, laikraščių puslapiai, miesto gatvės ir aikštės, radijo ir televizijos laidos, kartais net jauki virtuvė greitai tampa „kovos” lauku vos tik prakalbama apie karštesnę temą. Kaip kiekviename kare, taip ir šiose batalijose tikslas pateisina priemones, o priemonės gali būti amoralios ir neetinės. Garbės ir taisyklės nėra labai vertinami dalykai. Esu rašęs, kad šioje nuožmioje kovoje viskas yra leistina:  faktų iškraipymas, užsakytos publikacijos, įbauginti mokslininkai, sufabrikuotas mokslas. Šiandien noriu pratęst pokalbį apie manipuliacijas  moksliniais faktais ir mokslu.
Toliau skaityti Homoseksualų santuokos arba kai mokslas tampa ambicijų ir norų įkaitu (II) →

Gamta, Įdomu, Istorija, Meteorologija, Pseudomokslas, Sociologija

Kai mokslas tampa įkaitu idėjinėje kovoje arba pora žodžių apie klimato kaitą (I)

Komentarų: 3

Globalinis atšilimas, evoliucijos teorija, moters teisė į abortą, atominė energetika, homoseksualų teisės, tradicinė šeima, gyvūnų teisės ir vienalytės poros. Afrikos pabėgėliai, islamo radikalai ir, žinoma, profsąjungos su darbininkų teisėmis. Štai tik trumpas sąrašas tų temų, kurios neįtikėtinai greitai įkaitina žmonių protus ir surenka nemenkas demonstracijas, kiek už, tiek ir prieš.

Interneto svetainės, piketai, protesto akcijos, viešas badavimas, streikai – tai tik nepilnas sąrašas „kovos” metodų. Bet kokioje „karštesnėje” temoje visada neišvengiamai vyksta tikrų tikriausia kova su oponentais – be garbės ir be taisyklių. Šioje nuožmioje kovoje viskas yra leistina: oponentų įžeidinėjimai, faktų iškraipymas, užsakytos publikacijos, papirkti žurnalistai, sufabrikuoti kompromatai ir… manipuliacijos  moksliniais faktais ir mokslu.
Toliau skaityti Kai mokslas tampa įkaitu idėjinėje kovoje arba pora žodžių apie klimato kaitą (I) →

Filosofija, Fizika, Matematika, Psichologija, Sociologija

Kodėl žmonių elgesys būna sunkiai paaiškinamas arba kvantiniai efektai… psichologijoje

Komentarų: 1

Kuomet aukštojoje mokykloje yra dėstoma kvantinė mechanika, dažnas dėstytojas pabrėžia jos iracionalumą, o studentams yra sakoma, kad aplinkiniame pasaulyje sunku rast analogijas, kurios padėtų suvokt kvantinės mechanikos logiką. Kvantinėje fizikoje pilna dalykų, kurie mums atrodo iracionalus ir nelogiški: dalelės-bangos, Šriodingerio katė, susietos kvantinės būsenos, kvantinė teleportacija ir kvantiniai kompiuteriai.

Išduosiu Jums vieną paslaptį: iš tikrųjų kvantinė fizika yra neįtikėtinai logiška ir racionali, jei esi pasikaustęs matematikoje ir supranti šio mokslo lygtis. Bandant ja suvokti, dažnam žmogui koją pakiša bandymas surasti analogijas aplinkiniame pasaulyje.  Pasirodo, kad vieną analogiją surast visgi galima. Tai yra žmonių logika bei mūsų iracionalus elgesys.

Toliau skaityti Kodėl žmonių elgesys būna sunkiai paaiškinamas arba kvantiniai efektai… psichologijoje →

Biologija, Chemija, Gamta

Kitokie nei mūsų protai: Alternatyvios nervų sistemos

Komentarų: 24

Kas yra gyva, o kas yra negyva? Kokią gyvybę mes galime vadinti jaučiančia, o kokia mąstančia? Koks padaras yra protingas ir kuris yra sąmoningas? Ir, iš viso, kas gi ta sąmonė yra? Šie ir kiti klausimai domina tiek filosofus, tiek fantastus. Tokios temos yra įdomios ir biologams, ir chemikams, ir net matematikams. Pasmalsaukime, ką alternatyvaus mūsų protams yra sugalvojusi motina gamta?

Toliau skaityti Kitokie nei mūsų protai: Alternatyvios nervų sistemos →

Biologija, Fiziologija, Psichologija, Sociologija, Technologijos

Elektroninis cigarečių, kavos ir narkotikų žudikas arba paspartink savo… protą!

Komentarų: 9

Neįsivaizduojate savo ryto be gaivinančios arbatos puodelio? Išbėgę iš namų sustojate nusipirkt puodelį stiprios kavos? O gal tai rytinė cigaretė, kurios pirmas užsitraukimas tarsi nušviečia blankų rytinį pasaulį?  Įpusėjus dienai pajuntate koncentracijos stygių? Pradeda streikuoti atmintis, o Jūsų gabumai lyg „išgaravo”.  Bet vos tik „susiverčiate” dar vieną kofeino, nikotino arba alkoholio „dozę” ir Jus jau vėl pilna/pilnas jėgų.

Žaidimai su mūsų protais yra mums įprasti: ruošiatės egzaminams ir norite geresnės atminties? Vaistinėse Jums noriai pasiūlys specialius maisto papildus. Norite „tik” pagerinti savo pojūčius ir atsikratyti prastos nuotaikos? Platus pasirinkimų asortimentas: alkoholis, narkotikai, silpnesni trankvilizatoriai. O kur dar antidepresantai ir „linksmosios” piliulės? Tačiau mažai kas žino apie gėrimų ir tabako pramonės konkurentą: naminę smegenų elektrostimuliaciją.
Toliau skaityti Elektroninis cigarečių, kavos ir narkotikų žudikas arba paspartink savo… protą! →

Biologija, Chemija, Filosofija, Gamta, Psichologija

Idėjinių vegetarų košmaras arba jaučiantys, mąstantys ir inteligentiški… augalai

Komentarų: 80

Gal Jums teko skaityti naujienose apie žmones, kurie visiškai atsisakė mėsos ir minta vien tik augalinės kilmės maistu? Jei neteko, žinokite jų pavadinimą – vegetarai bei veganai. Šie kilnių širdžių žmonės atsisakė gyvulinės kilmės maisto vardan bekono, broilerio, jautuko bei žuvyčių ateities.

Jei pats esate vegetaras arba veganas, puikiai suprantate, jog savo pasiaukojimu stabdote ištisas nekaltų gyvūnų kraujo upes ir pasirūpinate tuo, jog nė vienas gyvas padaras nenukentėtų nuo peilio ir šakutės. Tačiau turiu Jums liūdną žinią: atsisakydami mėsos, sukeliate dar didesnį skausmą kitoms mąstančioms, jaučiančioms, bendraujančioms ir neįtikėtinai inteligentiškoms būtybėms – augalams…
Toliau skaityti Idėjinių vegetarų košmaras arba jaučiantys, mąstantys ir inteligentiški… augalai →

Biologija, Chemija, Fiziologija, Gamta, Medicina

Krionika: šaltas kelias į amžiną gyvenimą ar skysto azoto kapinės?

Parašykite komentarą

Mus senai jau nebestebina šaldyti maisto produktai, galintys išbūti šaldytuvo kameroje ištisus mėnesius ir liekantys tokie pat skanūs ir maistingi, lyg jie būtų ką tik pagaminti. Tiek per žinias, tiek veiksmo filmuose esame matę kaip yra gabenama donoro širdis, inkstas, kepenys arba galūnė: sandariame inde su daug ledo gabaliuku donoro organas yra skraidinamas malūnsparniu transplantacijai į ligoninę. Šaltis yra ir neatsiejama neurochirurgijos dalis – gydytojai atšaldo paciento kūną iki 12-18 C, kuomet tenka operuot aneurizmus smegenyse. Nekalbu apie vaisingumo klinikose užšaldoma spermą, kiaušinėlius ar net žmogaus embrionus! Bet ar gali šaltis suteikti mirusiais paskelbtiems žmonėms šansą į antrą – amžiną gyvenimą?
Toliau skaityti Krionika: šaltas kelias į amžiną gyvenimą ar skysto azoto kapinės? →

Fizika, Matematika, Medicina, Pseudomokslas

Mokslinis požiūris į Zodiako ženklus arba Jūsų ligų horoskopas

Komentarų: 2

Nepradedate dienos neperskaitę horoskopo? Žinote ne tik savo Zodiako ženklą bet dar ir savo ženklus pagal druidų, kinų ir indų Zodiakų sistemas? O gal esate skeptiškas tiek Vakarų, tiek Rytų astrologijos atžvilgiu? Pabandykime pasiaiškinti, kas tie horoskopai yra, ir ar gimimo mėnuo gali paveikti Jūsų gyvenimą?

Toliau skaityti Mokslinis požiūris į Zodiako ženklus arba Jūsų ligų horoskopas →

Biologija, Fiziologija, Gamta, Psichologija, Sociologija

Ką bendro turi mūsų tėvų gyvenimo būdas ir vabzdžių kolonija arba neįtikėtina epigenetika

Komentarų: 1

Ar teko pastebėti, kad tremtyje gyvenusių žmonių vaikai yra smulkesni nei tremties išvengusių?  O gal atkreipėt dėmesį į tai, kad tų pačių tėvų vėlesni vaikai gali atrodyti neatpažįstami, kuomet juos palyginame su ankstyvaisiais? Jei nepastebėjote, tuomet gal kiti pavyzdžiai iš gyvūnų karalystės bus akivaizdesni? Ar susimastėte apie tai, kad skruzdžių motinėlė ir darbininkė turi tuos pačius genus, tačiau atrodo skirtingai? Panašiai ir bičių motinėlė yra kelis kartus stambesnė nei paprastos bitės darbininkės. Tokių kolonijų motinėles gyvena daug ilgiau nei kiti savo rūšies atstovai, o pagrindinė jų funkcija kolonijoje yra dėti kiaušinėlius.  Ką turi bendro mūsų tėvų gyvenimo būdas ir vabzdžių koloniją?
Toliau skaityti Ką bendro turi mūsų tėvų gyvenimo būdas ir vabzdžių kolonija arba neįtikėtina epigenetika →

Biologija, Fizika, Fiziologija, Kompiuterija, Technologijos

Mokslui vis neįkandamos… žmogaus smegenys

Komentarų: 21

Rašytojai fantastai jau virš poros šimtų metų vis kalba apie žmonių nemirtingumo variantus, o futurologai žada mums technologinį singuliarumą jau net 2045 metais ir amžiną gyvenimą kompiuteriuose! Tačiau laikas vis bėga, inžinieriai su ašara akyse paskelbia Mūro dėsnio mirtį, o kriogenikai už gerą pinigą tebešaldo žmonių smegenis skystame azote su paskutine durnių viltimi, kad mokslas ateityje suras išeitį. Mokslo progresas akivaizdžiai stringa, o kaltę už tai mes turėtume suversti mokslui neįkandamoms ir neįtikėtinai sudėtingoms… žmogaus smegenims.
Toliau skaityti Mokslui vis neįkandamos… žmogaus smegenys →

Biologija, Gamta, Įdomu, Sociologija

Knygos apžvalga. Survival of the Nicest: How Altruism Made Us Human and Why It Pays to Get Along

Komentarų: 4

Esat girdėję apie R. Dawkinso „Selfish Gene”? Gana nebloga mokslą populiarinanti knyga, bandanti paaiškint evoliucijos eigą plačioms masėms. Nebloga, jei teisingai viską suprast bei nedaryti skubotų išvadų. Ir labai bloga, jei skaitytojas ją supranta neteisingai. Būtent dėl pastarojo efekto gana daug biologų pagrįstai ją kritikuoja. Galite paklausti kodėl?

Toliau skaityti Knygos apžvalga. Survival of the Nicest: How Altruism Made Us Human and Why It Pays to Get Along →

Biologija, Fizika, Kompiuterija, Matematika, Technologijos

Neuromorfiniai procesoriai arba bandymai kopijuoti gamtą

Komentarų: 8

Namų kompiuteris yra vienas iš nedaugelių prietaisų labiausiai prisidedančių prie elektros energijos sąskaitų. Užtenka pasižvalgyti po kompiuterinių blokų galias: nuo 500 W iki net 1 200 W! Beveik kaip lygintuvas tik kad įjungiamas daugiau nei dešimčiai minučių. Galingiausiems žmonijos superkompiuteriams prireikia vos ne individualios jėgainės, bet vis tiek jų skaičiuojamoji galia tėra sulyginama su pelės protu. Ką bekalbėti apie žmogaus protą! Mums prireiktų net 110 000 galingiausių superkompiuterių vien tam, kad galėtume sumodeliuoti žmogaus proto veiklą, o visus šiuos superkompiuterius turėtų aprūpinti elektros energija net 860 atominių jėgainių blokai! Akivaizdu, jog dabartiniai kompiuteriai yra neįtikėtinai neefektyvus, jei juos tenka lyginti su gamtos kūriniais.
Toliau skaityti Neuromorfiniai procesoriai arba bandymai kopijuoti gamtą →

Biologija, Filosofija, Fizika, Technologijos

Kada mūsų protai gyvens kompiuteriuose arba technologinis singuliarumas fiziko akimis

Komentarų: 9

Jei esate fantastikos žinovas, greičiausiai žinote, ką reiškia „technologinis singuliarumas„. Jeigu nesidomite fantastika, tačiau skaitote laikas nuo laiko naujienų portalų mokslo skiltis, turėjote girdėti apie „Homo Sapiens 2.0” bei apie ateitį, kurią žmonijai žada tokie futurologai kaip Rėjus Kurcveilas (Ray Kurzweil). Anot šio futurologo minčių, žmogus jau 2045 metais galės persikelti į elektroninę kompiuterinę erdvę, o 2100 metais visa žmonija gyvens naujuose ir nemirtinguose robotų kūnuose. Nekalbu apie tai, kad R. Kurcveilas teigia, kad naujų žmonių protiniai gabumai augs eksponentiškai! Skamba tiesiog neįtikėtinai. Pabandykime pažvelgt į tai fiziko akimis…

Toliau skaityti Kada mūsų protai gyvens kompiuteriuose arba technologinis singuliarumas fiziko akimis →

Fizika, Įdomu, Technologijos

Fotoreportažas apie Efelsbergo 100 metrų skersmens radioteleskopą

Galerija Komentarų: 12

Žmogus nuo senovės žvalgosi į naktinį dangų. Žvaigždėtas dangus, pilnas galaktikų, ūkų, žvaigždynų kėlė pagarbą, baimę bet tuo pačiu ir žavėjo savo atsikartojančiais dėsningumais. Mėnulio fazės susiejo mėnulį su religiniais ritualais, tapo pirmo kalendoriaus pagrindu bei leido matuot laiką net naktį, kuomet nebuvo Saulės. Žvaigždės ir žvaigždynai leido pirmiems žmonėms keliaut didelius atstumus ir orientuotis erdvėje. Ir, nors dievai, mistiniai ritualai, horoskopai bei kitos astrologinės temos buvo tolimos nuo mokslo, reikia suprasti, jog be astrologijos neatsirastų astronomija, kaip be alchemijos neturėtume chemijos.

Populiarų mokslą yra užvaldęs Hablo teleskopas, kuris nesenai atšventė savo 25 metų jubiliejų. Nesunku suprasti kodėl: spalvingi, užburiantys ir magiški Visatos vaizdai negali nežavėti žmogaus akį, nežiūrint net į tai, kad NASA mums visiems lengvai meluoja tose nuotraukose. Tačiau mes nepagrįstai pamirštami kitus įspūdingus ir žadą atimančius milžinus – radioteleskopus. Viename iš jų, šalia Efelsbergo miestelio Šiaurės Reino-Vestfalijoje esančiame 100 metrų skersmens radioteleskope man teko apsilankyti. Apie tai ir norėčiau Jums papasakoti…
Toliau skaityti Fotoreportažas apie Efelsbergo 100 metrų skersmens radioteleskopą →

Chemija, Fizika, Gamta, Technologijos

50 metų Muro dėsniui: atsisveikinimas ar nauja pradžia?

Komentarų: 10
Dešimties metų skirtumas davė tūkstančio kartų atminties talpos prieaugį.
Dešimties metų skirtumas davė tūkstančio kartų atminties talpos prieaugį.

Ar pamenate savo pirmąjį kompiuterį? Kas tai buvo? Juodai balto vaizduoklio ekranas, kelių megabaitų kietas diskas, kelių colių lankstus diskelis ir dešimties megahercų procesorius? Palyginkite mintyse su savo dabartiniu… O ar pamenate savo pirmą telefoną? Gal tai buvo Motorola arba Nokia? Su juodai baltu vos įskaitomu ekraniuku ir milžiniška antena? O kaip atrodo dabartinis? Spalvotas didelis ir patogus ekranas? O ar pamenate lanksčius diskelius?  Nieko nebestebina dabartinių skaitmeninių nuotraukų dydis, nors vos dešimt metų atgal tai būtų neįsivaizduojamai daug. Tikrai neįtikėtinas progresas, kuris būtų neįmanomas be eksponentinio Muro dėsnio, kuriam šiemet sukanka net 50 metų!
Toliau skaityti 50 metų Muro dėsniui: atsisveikinimas ar nauja pradžia? →

Biologija, Ekonomika, Gamta, Matematika

Kas bendro tarp evoliucijos ir investicijų arba ar evoliucija yra nuspėjama?

Komentarų: 2

Paprastam žmogui žodis „birža” dažniausiai siejasi su socialinėmis pašalpomis, eilėmis ir nevaisingomis darbo paieškomis. Jei žmogus yra kažkiek apsiskaitęs, greičiausiai, jis žinos ir kitą šio žodžio prasmę, bet ji vis tiek bus neigiama. Birža jam bus vieta, kur bankininkai, makleriai (nuo žodžio „maklės”, be abejo) dienų dienas sėdi ir nuo paprasto žmogaus lupa paskutinį eurocentą. Ir tik pakankamai mažam procentui žmonių, kurie universitetus baigė tikrąją to žodžio prasme, žodis „birža” bei investicijos bus siejamas su gana įdomiu ir intelektualiu darbu, kurį nagrinėja speciali matematikos sritis – žaidimų teoriją. Tuo įdomiau bus skaitytojui sužinoti, kad ir motina gamta savo „evoliuciniuose žaidimuose” naudoja tas pačias „makles” kaip ir biržos dalyviai…

Toliau skaityti Kas bendro tarp evoliucijos ir investicijų arba ar evoliucija yra nuspėjama? →

Biologija, Ekonomika, Fizika, Matematika, Technologijos

Ką bendro turi kainų augimas, bakterijos ir technologinis singuliarumas?

Komentarų: 2

Naujienų antraštės dažnai su džiaugsmu praneša apie ekonomikos, ūkio ir žmonių atlyginimų augimą. Žinios skuba mus informuoti apie ūgtelėjusią gerovę, o padidėjęs gyventojų skaičius yra pateikiamas kaip sensacija. Kompiuterijos specialistai bei kompiuterinės įrangos pardavėjai kasmet skatina mus pirkti vis galingesnius kompiuterius, o mobiliųjų tinklų operatoriai nepavargsta skambinti mums ir kviesti ateiti į saloną užsisakyti naujesnio ir galingesnio telefono. Nekalbu apie moksliniuose portaluose su džiaugsmu pranešamas naujienas apie netolimoje ateityje galimą kokybiškai naują žmonijos gyvenimą. Kas gi bendro taip visų šių dalykų?

Toliau skaityti Ką bendro turi kainų augimas, bakterijos ir technologinis singuliarumas? →