Žinote, kas labiausiai mane stebina? Kaip lengvai protingiems bet neturintiems ką veikt žmonėms limpa įvairaus plauko sąmokslo teorijos. Nuo skiepų su mikročipais iki vėžį sukeliančio 5G. Nuo pasaulį užvaldžiusių slaptų draugijų iki sufabrikuoto NASA išsilaipinimo Mėnulyje. Šiame sąraše nereik pamiršt ir žmonių, teigiančių kad planeta yra plokščia. Ir nors esu rašęs bei pasakojęs, jog tokia planetos forma nerealistiška bei prieštarauja fizikos dėsniams, vis teberašo man komentarus čia ir Youtube kanale bei kaltina parsidavimu „driežiažmogėms”. Kaip norėčiau tuos pinigus matyt, patikėkit. Taip būtų šaunu pagaliau gaut ką 🙂
Temos Archyvai: Gamta
Šviesos sūkuriai arba kaip gali sukti ŠVIESA?
Pernai pasaulį apskriejo žinia iš Švedijos: Nobelio premijos komitetas išrinko, kas gavo 2018 metais svarbiausią fizikos prizą. Lietuvos spaudoje dominavo žinia apie parametrinius šviesos stiprintuvus, nes tai yra Lietuvos flagmano – „Šviesos konversijos” – duona, o VU Emeritas profesorius Algis Piskarskas yra vienas iš koncepcijos kūrėjų. Akademikas Algis Piskarskas net susitiko su Nobelio premijos laureatu G. Mourou Vilniuje!
Tačiau Lietuvoje beveik neskambėjo kito laureato – Artūro Aškino – vardas, nors Lietuvos lazeristai (kartu su akad. A. Piskarsku, beje!) svariai prisidėjo ir prie šios temos. A. Aškinas premiją gavo už šviesos sūkurių atradimą ir tyrimus. Neskamba dar varpeliai? Nieko keisto neskaitote? Agi pagalvokite! Kas yra sūkurys? O kas yra šviesa? Kaip toks efemerinis daiktas, kaip šviesa gali sukti? Kviečiu pasmalsauti!!
Toliau skaityti Šviesos sūkuriai arba kaip gali sukti ŠVIESA?
Byla „Hamburgo puota“. Kas išsprogdino varles?
Lukas Vasionis
Vokietija, Hamburgas, 2005 metai. Viename Hamburgo ežerų buvo pastebėtas, rodos, epideminis reiškinys – tūkstančiai išsprogusių rupūžių. Visa teritorija aplink ežerą buvo nusėta rupūžėmis su išsprogusiais viduriais. Kas tai per epidemija? Kas ją sukėlė?
Toliau skaityti Byla „Hamburgo puota“. Kas išsprogdino varles?
Karantino Dirbtuvės: Lazerių Kaleidoskopas
Ar pabodo gyvenimas keturių sienų narve? Atsibodo apsauginė kaukė, kurią užkvėpuoji taip, kad per akinių stiklus nesimato aplinkinio pasaulio? Namai pabodo taip, kad svajojate nueiti į darbą ir… dirbti? Kai lauke 2020-ieji ir siaučia karantinas, iš nuobodulio gaidžiu užgiedos net didžiausiais namisėda ir tinginys…
Jūsų išsigelbėjimui pristatau bloge naują rubriką – „DIRBTUVĖS”. Čia ne tik pakalbėsiu apie fiziką bet ir pigiai (biudžetas iki 20-30 eurų) pagaminsime fotoninį žaisliuką. Tikiuosi, kad vaikams žaislai patiks, o tėvams praskaidrins atžalos zyzimą tekstas. Taigi… Pradėdam!
Viduramžiai: Žvilgsnis į neįtikėtinus gyvūnų teismus
Jūsų kaimyno ožka pastoviai niokoja jūsų daržą? Jūsų šuo nederamai elgiasi? Benamiai šunys išvartė kieme šiukšlių dėžę? Širšės neduoda Jums ramybės vasaros atostogų metu? Kolorado vabalai suniokojo jūsų pasėlius? O gal vabzdžių antplūdis sugadino atostogas pajūryje? Ne bėda! Paduokite juos į teismą! Tiesa, Jums prireiks dar geros laiko mašinos…
Toliau skaityti Viduramžiai: Žvilgsnis į neįtikėtinus gyvūnų teismus
28 metai Hablo kosminiam teleskopui arba kaip pamatyti nematomą…
Nuo senų laikų žmogus norėdamas pamatyti tolyje esantį objektą primerkdavo akį. Tai yra pats tolimiausias teleskopo giminaitis – difrakcijos dėka išgaunamas ryškesnis vaizdas. Vėliau žmogus pradėjo gaminti iš stiklo didinamus stiklus, o 1608 metais atsirado pirmas žinomas teleskopas. Ir, jei pirmieji teleskopai veikė matomos šviesos diapazone, vėliau žmonės teleskopų pagalba išmoko „matyti” mūsų plikai akiai nematomus dalykus.
Tai galėjo būti tiesiog per silpni šviesos šaltiniai arba visai kitokių dažnių šviesos bangos. Elektronikos dėka, žmonės atrado naują regą, o mūsų mokslininkai įgijo neįtikėtinai galingus įrankius. Vienas iš tokių yra Hablo kosminis teleskopas, kuriam balandžio 24 dieną sukanka net 28 metų jubiliejus! Toliau skaityti 28 metai Hablo kosminiam teleskopui arba kaip pamatyti nematomą…
Kaip vilkai pakeitė upes
Jeloustono nacionalinis parkas 1996 metais išleido į savo miškus 14 vilkų. Iki tol vilkų ten nebuvo virš 70 metų ir parke karaliavo elniai, o žmonėms nesigavo kontroliuoti jų populiaciją. Tačiau tai, kaip 14 vilkų gauja pakeitė parko ekosistemą bei geografiją, stačiai pritrenkia.
Elniai pradėjo vengti tam tikrų vietų parke, kur vilkai galėtų juos lengvai sumedžioti, ir ten pradėjo augt augmeniją – per penkis metus medžių skaičius išaugo šešis kartus. Atsirado bebrai, kurie pradėjo statyti užtvankas. Užtvankose atsirado ančių ir žuvų. Vilkai taip pat sumažino šakalų populiaciją, dėl to atsigavo zuikiai ir pelės, pritraukę lapes, pelėdas bei sakalus. Parke atsirado meškos, mitusios uogomis bei dvėseliena.
Vilkų atsiradimas sustabdė upių eroziją – tai buvo ataugusios augmenijos efektas. Upės tapo tiesesnės bei stabilesnės.
Ir visą tai tik 14 vilkų, parke atsiradusių prieš 20 metų, dėka…
Atsisveikinimas su 2016-ais: įdomiausi moksliniai įvykiai
Skaitydamas lietuviškus internetus pasigedau spaudoje įdomesnės praėjusiųjų metų mokslinių įvykių apžvalgos. Viešojoje erdvėje visus metus dominavo keletas naujienų – vieną buvo susijusi su gravitacinių bangų eksperimentiniu patvirtinimu. Kitą – su garsiai spaudos išreklamuotu „lietuvišku Nobeliu” už CRISP genų „karpymo” technologiją, kurią, anot visų Lietuvoje, „turėjo” gauti VU profesorius Virginijus Šikšnys.
Tačiau su lietuviškais Nobeliais viskas yra kaip su „lietuviškomis” Eurovizijomis – daug triukšmo renkant kandidatą, daug šurmulio apie „garantuotą” kandidato laimėjimą, o po finalo – eilinės kaltųjų paieškos dėl prastų rezultatų. Taip ir šiais metais Nobelio komitetas visus Lietuvoje „nustebino” skyręs premiją už molekulinės mašinas, apie kurias nei kas Lietuvoje rašė, nei kas ką nors girdėjo, nors užsienio spaudoje jas minėjo visi, kas tik netingėjo. Tiesą pasakius, ko norėti: mokslą Lietuvoje rimtai niekas nepopuliarina, naujienų portaluose mokslo skyrelis yra dažnu atveju „dėl vaizdo”, o specializuoti žurnalai (pvz. „Iliustruotas mokslas”) senai užsitarnavo tarp mokslininkų anekdotų rinkinių šlovę.
Taigi. Apie kokias įdomias naujienas neperskaitėte ir kokie praeitų metų moksliniai ir technologiniai pasiekimai yra verti mano (ir Jūsų) dėmesio? Jei norite sužinoti, skaitykite toliau.
Toliau skaityti Atsisveikinimas su 2016-ais: įdomiausi moksliniai įvykiai
Valdingi, savanaudiški ir… nematomi mūsų mikrodespotai
Buvote taip apsikrovę darbais, kad maitinotės vien tik greitu maistu, o dabar sunkiai užmingate? O gal kankina nežinia iš kur atsiradęs stresas? Jaučiatės pavargę ir Jums sunku mąstyti? O gal atsirado keisti apsirijimo maistu priepuoliai? Beprotiškai ir nekontroliuojamai norite šokolado ir kitų saldumynų? Ar esate tikras, kad tai Jūsų norai? Kodėl Jus manote, kad tai Jūsų stresas? Jums bus sunku patikėti, tačiau taip mūsų nematomos ir nuvertintos antrosios pusės išreiškia savo pageidavimus ir mums rodo savo despotišką charakterį. Mūsų mažieji despotai… Toliau skaityti Valdingi, savanaudiški ir… nematomi mūsų mikrodespotai
Apie fotometriją arba kur meluoja NASA?
Ar žinote, kad visos gražios kosmoso nuotraukos, kurias esat matę internete, pas kolegą ant darbstalio arba tiesiog žurnale, yra netikros? Ar esate pagalvojęs, kad mokslininkai irgi gali „gudraut” vardan viešųjų ryšių? Ne? Nieko baisaus! Žmogus mėgsta pagrąžinti, o mokslininkai irgi žmonės. Plius, pinigus mokslui skirsto irgi žmonės.
Nejuntama ir apgaulingai galinga šviesos jėga
Šviesa ir su ja susijusios sąvokos persmelkia mūsų gyvenimus: pagrindinės spalvos ir aibė atspalvių, ryškūs šešėliai ir sunkiai apibrėžiami pusšešėliai, raminanti žvakės šviesa ir akinantis Saulės atspindys nuo sniego. Mūsų kalboje šviesą aprašančių žodžių gerokai daugiau negu klausą arba kvapus aprašančių. Mus supa marios technologijų, naudojančių šviesą – neoninės reklamos, miesto šviesos, informacinės švieslentės, nieko nebestebina lazerinės rodyklės ir matuokliai, o kur dar teleskopai!
Ar mes gerai pažįstame šviesą? Ką šviesa gali ir ko negali? Mūsų žinios šioje vietoje daugiausiai remiasi mūsų kasdienė patirtimi, mūsų rega bei fantastiniais filmais, kuriuose ko tik nepamatome! Šviesos kardai, su kuriais džėdajai nugali priešininkus, šviesos blasteriai ir lazerinės patrankos, kurie per akimirksnį sunaikina priešininko laivą, net vien tik iš šviesos sudarytos gyvos būtybės. Tikrai sunku atsirinkti, kas tikra, o kas – prasimanymas. Pabandykime pasinagrinėti, kokia gi yra tikroje šviesos jėga.
Toliau skaityti Nejuntama ir apgaulingai galinga šviesos jėga
Ką bendro turi fotokameros ir akys arba gamta mokslininko vaidmenyje
Regėjimas yra pagrindinis mūsų informacijos šaltinis – beveik 90 procentų informacijos mes gauname per akis. Klausa, uoslė, lytėjimas ir kiti jutiminiai organai „tenkinasi” likusiais procentais. Netekę klausos, mes galime susikalbėti gestais, o slogai užkimšus nosį mes geriausiu atveju pasibėdavojame, kad nebeužuodžiame virtuvės aromatų. Apakti, netekti regos mums yra tolygu atsidurti tamsiausiame pragaro rate.
Regos svarba atsispindi ir mūsų technologijose: vaizduokliai, televizoriai, fotoaparatai, vaizdo kameros, išmanieji telefonai. Atvaizdų pavidale mus pasiekia informacija ne tik apie kasdienybę bet ir apie mus supančią Visatą: vakuumas neturi nei kvapų, nei garsų, vien tik šviesa keliauja galaktikų platybėmis. Būtent todėl mes statome kalnuose observatorijas ir keliame teleskopus į kosmosą pakeliui surasdami sudėtingiausių inžinerinių problemų sprendimus. Bet ar Jus žinojote, kad kartu su mumis tas pačias optikos problemas sprendė ir kitas didis „mokslininkas” – Gamta?
Toliau skaityti Ką bendro turi fotokameros ir akys arba gamta mokslininko vaidmenyje
Alternatyvi gyvybė po mūsų nosimi: šešėline biosfera
Jei žmonija kažkada ateityje sutiktų ateivius iš kitų pasaulių, ar mes pavadintume juos gyvais? O gal mes jau esame juos sutikę, tačiau nesuvokiame, jog matome gyvybės formą? Galu gale, jei kažkas atsuktų evoliucijos laikrodžio rodykles atgal ir per naują paleistų, ar mūsų vietoje atsiradusios būtybės būtų bent kiek panašios į mus arba į mūsų gyvūnijos ir augmenijos pasaulio atstovus?
Evoliucija nėra nuspėjama, o gamta labiau panašėja į lošimų teorijoje pasikausčiusį biržos maklerį, todėl būtų naivu tikėtis pamatyti idealiai atsikartojančias gyvybes formas. Fantastai jau virš šimto metų rašo apie alternatyvius gyvybės apibrėžimus, tačiau biologai tik nesenai prabilo apie taip vadinama šešėlinę biosferą (nepainiot su šešėline vyriausybe, tai kas kito). Net mūsų planetoje, mums po nosimis, gali egzistuot alternatyvios gyvybės formos, kurių mes tiesiog… nepastebime.
Toliau skaityti Alternatyvi gyvybė po mūsų nosimi: šešėline biosfera
Kai mokslas tampa įkaitu idėjinėje kovoje arba pora žodžių apie klimato kaitą (I)
Globalinis atšilimas, evoliucijos teorija, moters teisė į abortą, atominė energetika, homoseksualų teisės, tradicinė šeima, gyvūnų teisės ir vienalytės poros. Afrikos pabėgėliai, islamo radikalai ir, žinoma, profsąjungos su darbininkų teisėmis. Štai tik trumpas sąrašas tų temų, kurios neįtikėtinai greitai įkaitina žmonių protus ir surenka nemenkas demonstracijas, kiek už, tiek ir prieš.
Interneto svetainės, piketai, protesto akcijos, viešas badavimas, streikai – tai tik nepilnas sąrašas „kovos” metodų. Bet kokioje „karštesnėje” temoje visada neišvengiamai vyksta tikrų tikriausia kova su oponentais – be garbės ir be taisyklių. Šioje nuožmioje kovoje viskas yra leistina: oponentų įžeidinėjimai, faktų iškraipymas, užsakytos publikacijos, papirkti žurnalistai, sufabrikuoti kompromatai ir… manipuliacijos moksliniais faktais ir mokslu.
Toliau skaityti Kai mokslas tampa įkaitu idėjinėje kovoje arba pora žodžių apie klimato kaitą (I)
Kitokie nei mūsų protai: Alternatyvios nervų sistemos
Kas yra gyva, o kas yra negyva? Kokią gyvybę mes galime vadinti jaučiančia, o kokia mąstančia? Koks padaras yra protingas ir kuris yra sąmoningas? Ir, iš viso, kas gi ta sąmonė yra? Šie ir kiti klausimai domina tiek filosofus, tiek fantastus. Tokios temos yra įdomios ir biologams, ir chemikams, ir net matematikams. Pasmalsaukime, ką alternatyvaus mūsų protams yra sugalvojusi motina gamta?
Toliau skaityti Kitokie nei mūsų protai: Alternatyvios nervų sistemos
Idėjinių vegetarų košmaras arba jaučiantys, mąstantys ir inteligentiški… augalai
Gal Jums teko skaityti naujienose apie žmones, kurie visiškai atsisakė mėsos ir minta vien tik augalinės kilmės maistu? Jei neteko, žinokite jų pavadinimą – vegetarai bei veganai. Šie kilnių širdžių žmonės atsisakė gyvulinės kilmės maisto vardan bekono, broilerio, jautuko bei žuvyčių ateities.
Jei pats esate vegetaras arba veganas, puikiai suprantate, jog savo pasiaukojimu stabdote ištisas nekaltų gyvūnų kraujo upes ir pasirūpinate tuo, jog nė vienas gyvas padaras nenukentėtų nuo peilio ir šakutės. Tačiau turiu Jums liūdną žinią: atsisakydami mėsos, sukeliate dar didesnį skausmą kitoms mąstančioms, jaučiančioms, bendraujančioms ir neįtikėtinai inteligentiškoms būtybėms – augalams…
Toliau skaityti Idėjinių vegetarų košmaras arba jaučiantys, mąstantys ir inteligentiški… augalai
Krionika: šaltas kelias į amžiną gyvenimą ar skysto azoto kapinės?
Mus senai jau nebestebina šaldyti maisto produktai, galintys išbūti šaldytuvo kameroje ištisus mėnesius ir liekantys tokie pat skanūs ir maistingi, lyg jie būtų ką tik pagaminti. Tiek per žinias, tiek veiksmo filmuose esame matę kaip yra gabenama donoro širdis, inkstas, kepenys arba galūnė: sandariame inde su daug ledo gabaliuku donoro organas yra skraidinamas malūnsparniu transplantacijai į ligoninę. Šaltis yra ir neatsiejama neurochirurgijos dalis – gydytojai atšaldo paciento kūną iki 12-18 C, kuomet tenka operuot aneurizmus smegenyse. Nekalbu apie vaisingumo klinikose užšaldoma spermą, kiaušinėlius ar net žmogaus embrionus! Bet ar gali šaltis suteikti mirusiais paskelbtiems žmonėms šansą į antrą – amžiną gyvenimą?
Toliau skaityti Krionika: šaltas kelias į amžiną gyvenimą ar skysto azoto kapinės?
Ką bendro turi mūsų tėvų gyvenimo būdas ir vabzdžių kolonija arba neįtikėtina epigenetika
Ar teko pastebėti, kad tremtyje gyvenusių žmonių vaikai yra smulkesni nei tremties išvengusių? O gal atkreipėt dėmesį į tai, kad tų pačių tėvų vėlesni vaikai gali atrodyti neatpažįstami, kuomet juos palyginame su ankstyvaisiais? Jei nepastebėjote, tuomet gal kiti pavyzdžiai iš gyvūnų karalystės bus akivaizdesni? Ar susimastėte apie tai, kad skruzdžių motinėlė ir darbininkė turi tuos pačius genus, tačiau atrodo skirtingai? Panašiai ir bičių motinėlė yra kelis kartus stambesnė nei paprastos bitės darbininkės. Tokių kolonijų motinėles gyvena daug ilgiau nei kiti savo rūšies atstovai, o pagrindinė jų funkcija kolonijoje yra dėti kiaušinėlius. Ką turi bendro mūsų tėvų gyvenimo būdas ir vabzdžių koloniją?
Toliau skaityti Ką bendro turi mūsų tėvų gyvenimo būdas ir vabzdžių kolonija arba neįtikėtina epigenetika
Knygos apžvalga. Survival of the Nicest: How Altruism Made Us Human and Why It Pays to Get Along
Esat girdėję apie R. Dawkinso „Selfish Gene”? Gana nebloga mokslą populiarinanti knyga, bandanti paaiškint evoliucijos eigą plačioms masėms. Nebloga, jei teisingai viską suprast bei nedaryti skubotų išvadų. Ir labai bloga, jei skaitytojas ją supranta neteisingai. Būtent dėl pastarojo efekto gana daug biologų pagrįstai ją kritikuoja. Galite paklausti kodėl?
50 metų Muro dėsniui: atsisveikinimas ar nauja pradžia?
Ar pamenate savo pirmąjį kompiuterį? Kas tai buvo? Juodai balto vaizduoklio ekranas, kelių megabaitų kietas diskas, kelių colių lankstus diskelis ir dešimties megahercų procesorius? Palyginkite mintyse su savo dabartiniu… O ar pamenate savo pirmą telefoną? Gal tai buvo Motorola arba Nokia? Su juodai baltu vos įskaitomu ekraniuku ir milžiniška antena? O kaip atrodo dabartinis? Spalvotas didelis ir patogus ekranas? O ar pamenate lanksčius diskelius? Nieko nebestebina dabartinių skaitmeninių nuotraukų dydis, nors vos dešimt metų atgal tai būtų neįsivaizduojamai daug. Tikrai neįtikėtinas progresas, kuris būtų neįmanomas be eksponentinio Muro dėsnio, kuriam šiemet sukanka net 50 metų!
Toliau skaityti 50 metų Muro dėsniui: atsisveikinimas ar nauja pradžia?