Temos Archyvai: Technologijos

Dieta atominiam drambliui arba kelias link pigaus ir saugaus atomo

Jus dairotės parduotuvėje bio, eko markių ir produktų? Jums skauda širdį dėl kertamų Amazonės miškų? Sunku be širdgėlos žiūrėti reportažus apie ekologinę katastrofą Meksikos įlankoje? Kraupu beskaitant reportažus iš Fukušimos tragedijos vietos? Esate įsitikinę, kad atominės jėgaines vieta istorijos savartyne kartu su anglies, dujų ir kitomis atgyvenusiomis technologijomis?

Turiu jus nustebinti: branduolinės energetikos vieta yra šalia Saulės, vėjo ir kitų atsinaujinančių šaltinių. Mes aklai ir be pagrindo verčiame kaltę kažkam abstrakčiam – technologijai. Technologija nėra kalta nei dėl Fukušimos, nei dėl Černobylio, nei dėl Hirosimos. Kalti esame mes – žmonės, mums nerūpėjo saugumas, o rūpėjo atominės bombos. Ar mes viską teisingai padarėme? Ar eina šią technologiją pataisyti? Ar nebūtų protinga gelbėt planetą nuo globalinio atšilimo diegiant saugias ir žalias atomines jėgaines? Saulės, vėjo, vandens jėgainės vargu ar galės patenkint artimiausiu metu augančius planetos energijos poreikius. Bent jau kol nesimato jokių technologinių revoliucijų.
Toliau skaityti Dieta atominiam drambliui arba kelias link pigaus ir saugaus atomo

25 metai Hablo kosminiam teleskopui arba kaip pamatyti nematomą…

Nuo senų laikų žmogus norėdamas pamatyti tolyje esantį objektą primerkdavo akį. Tai yra pats tolimiausias teleskopo giminaitis – difrakcijos dėka išgaunamas ryškesnis vaizdas. Vėliau žmogus pradėjo gaminti iš stiklo didinamus stiklus, o 1608 metais atsirado pirmas žinomas teleskopas. Ir, jei pirmieji teleskopai veikė matomos šviesos diapazone, vėliau žmonės teleskopų pagalba išmoko „matyti” mūsų plikai akiai nematomus dalykus.

Tai galėjo būti tiesiog per silpni šviesos šaltiniai arba visai kitokių dažnių šviesos bangos. Elektronikos dėka, žmonės atrado naują regą, o mūsų mokslininkai įgijo neįtikėtinai galingus įrankius. Vienas iš tokių yra Hablo kosminis teleskopas, kuriam balandžio 24 dieną sukanka net 25 metų jubiliejus!
Toliau skaityti 25 metai Hablo kosminiam teleskopui arba kaip pamatyti nematomą…

Ar branduolinė energetika gali būti… žalia?

Mes gerai mokame skaičiuoti nuolaidas „Maksimoje”, tačiau nesuprantame statistikos, todėl prisibijome skraidyti saugiausia planetoje transporto priemone – lėktuvais. Mus sunku įtikinti palikt daugiau arbatpinigių padavėjui, tačiau mes noriai galime atiduoti paskutinį litą už skambią detoksikaciją. Mes visada surandame svetimas klaidas ir su džiaugsmu skubame pataisyti autorių, tačiau nepastebime kaip mūsų pažiūros padaro mus pačius beraščiais. Ir lyg to būtų maža, mus labai lengva užkrėst baisiomis mintimis.

Vienos iš tokių baisių minčių yra mintys, susijusios su žodžiais „atominis”, „branduolinis” ir „radioaktyvus”. Kas gali būti baisiau už branduolinį karą? Kas gali būti nemaloniau, negu Hirošimos ir Nagasakio aukų vaizdai? Ar yra didesnės pastarųjų metų tragedijos nei Černobylio ir Fukušimos? Atsakymai į visus šios klausimus yra greičiau nepalankūs branduolinei energetikai. Tačiau pasižvalgę po statistiką, galime savęs paklausti: ar tik mes vėl neužimame „stručio pozicijos”?
Toliau skaityti Ar branduolinė energetika gali būti… žalia?

Kodėl mokslo populiarinimas yra nedėkingas užsiėmimas?

Mokslo populiarinimas yra nedėkingas užsiėmimas. Ypač, jei nesi specialistas. Tiksliau, nesi net mokslininkas, o esi koks humanitarinio fakulteto absolventas. Ir nei tau mokslas patinka, nei tos technologijos, tu tiesiog dirbi darbą, kurį tau paskyrė redaktorius, šefas, instituto direktorius. Greičiausiai supratote, kad kalbu apie institutų, universitetų, mokslinių draugijų viešųjų ryšių specialistus. Arba apie laikraščio, žurnalo jaunoms mamoms, arba naujienų portalo mokslo skilties žurnalistą.

Toliau skaityti Kodėl mokslo populiarinimas yra nedėkingas užsiėmimas?

Mes nesuprantame statistikos arba mokslinė fanbojizmo kritika

Šis pasakojimas yra apie tai, kaip gi paprastam žmogui yra sunku suvokti statistiką. Tiksliau, kaip mes jos NESUPRANTAME. Būtent dėl šio mūsų trukumo, mes lengvai pateisiname sąmokslo teorijas. Mus lengva įtikinti, kad skiepai yra žalingi, o statistika apie skiepus meluoja, nes va, žinome keletą vaikelių, kuriems nuo skiepų buvo labai bloga. Panašiai kalba ir kiti sąmokslininkai.

Apgailestauju, bet šie ekstremalūs pavyzdžiai nėra izoliuoti atvejai. Mūsų rūšis pagal savo psichologinę sandarą yra gan deterministinė, todėl mes dėsningai kartojame tas pačias klaidas, vos tik sutinkame stochastinį (tikimybinį) reiškinį. Tikimybė, šansas, statistika, visus tuos dalykus mes baisiai nesuprantame, net nežiūrint į mūsų išvystytą logiką ir mums įskiepytą mokslinį mąstymą.
Toliau skaityti Mes nesuprantame statistikos arba mokslinė fanbojizmo kritika