Tokia jau yra ta žmogaus prigimtis arba “siela“. Mūsų kasdienybė, mūsų išgyvenimas yra pasmerkti nuobodybei, tačiau mūsų akys vis tiek yra nukreiptos į dangų. Visiškai nesvarbu, koks yra mūsų išsilavinimas, tačiau mes turime kažką mūsų viduje, kažką, kas nori pasiekti tuos per smogą vos matomus žvaigždynus. Turime kažkokią slaptą spyruoklę, lyg būtume koks laikrodis, lyg kas būtų mums “į subynę įkandęs”…

Visiškai nesvarbu, kokį diplomą ir kokį pripažinimą mes turime, mes vis tiek liekame asmenybės gelmėse tie patys niekada nesenstantys vaikai, kurie visada eksperimentuos su degtukais ir visada bus apakinti dangaus grožybių. Visiškai nesvarbu, ar mes sudeginame naują eksperimentinį patiekalą dujinėje orkaitėje, ar mes susprogdiname šalia namo esančiame garaže naują eksperimentinį “amžiną variklį”. Mes visada liekame mažamečiais “savadarbiais” mokslininkais, godžiai skaitančias “pasakas” iš įdomių mokslinių naujienų srauto…

Šį įrašą paskatino netikėtai greitai atėjęs blogo jubiliejus – 1 000 unikalių lankytojų per dieną. Dėl šios priežasties nutariau atsiskaityti prieš savo lankytojus ir skaitytojus. Tenka apgailestauti, tačiau atsiskaitymas kiek vėluoja, nes a) darbai, gyvenimas, amor, b) egzistencija ir ligos, c) norėjau surinkt geresnę ir tikslesnę įrašų skaitomumo statistiką. Tokios ataskaitos bus ir ateityje (ypač, jei ši sulauks komentarų).

Šis blogas yra apie trigubai didingą Mokslą. Pats esu mokslininkas teoretikas, todėl su kaupu išnaudojau šią galimybę ir patalpinau savo skaitytojus po mikroskopu. Čia jus pamatysite viską: iš kur Jus esate, kur gyvenate, kaip naršote ir kaip čia atkeliaujate. Dar galėjau pakalbėti apie lankytojų amžių, bet Google nustatė tik 4 procentų amžių. Galėjau pakalbėt apie Jūsų sociologinį profilį, bet pirmai ataskaitai tai būtų per daug. Galu gale, lai tai bus maža mūsų (mano ir skaitytojo) paslaptis.

Pradėsiu nuo skaitomiausių blogo įrašų sąrašo:

1. Mūsų nematomos, nuvertintos ir ignoruojamos antrosios pusės
2. Užkrečiamos, pavojingos ir mirtinos… mintys
3. E-cigaretės… Išsigelbėjimas ar apgaulė?
4. Organizmo detoksikacija arba kaip paleist pavėjui savo pinigus
5. Valdingi, savanaudiški ir… nematomi mūsų mikrodespotai
6. Ar kiekvienas Užkalnis gali būt klimatologu arba kodėl mes sulaukiame šaltesnių orų?

Sąrašas man yra aiškus, vienintelis klausimas tėra, ar klimato kaita tapo numeriu 6 dėl savo aktualumo, ar dėl A. Užkalnio vardo paminėjimo?

Nepopuliariausias įrašas buvo apie… chemiją: „Kaip elementarios dalelės praplėtė neorganinės chemijos vadovėlius”  . Aš suprantu, kad daugelis iš moklyklos laikų tiesiog nekenčia chemijos, tačiau straipsnis nėra toks neįdomus, kaip gali pasirodyti iš pavadinimo…

Prieš pereidamas prie pagrindinės dalies, trumpai paminėsiu porą įrašų, kurie mano galva buvo be pagrindo nuvertinti:

• Stručio filosofija: kai sprendimas baisesnis už pačią problemą
• Ar kvantinė mechanika išgelbės… sielą?
• Mes nesuprantame statistikos arba mokslinė fanbojizmo kritika

Nuo blogo atsiradimo 2015 metų kovo mėnesio gale, blogą aplankė beveik 11 000 žmonių, kurie peržiūrėjo apie 30 000 įrašų. Lankytojų rekordas buvo užfiksuotas gegužės 6 dieną – tuomet bloge apsilankė virš tūkstančio lietuvių, kuriems mokslas ir jo pasiekimai yra aktualūs. Apie 65 procentus visų lankytojų yra nauji lankytojai ir apie 35 procentus yra sugrįžtantys skaitytojai.

Blogą skaito lankytojai iš viso pasaulio, kas yra kiek neįtikėtina. Visų pirma blogas yra lietuvių kalba, antra – jam tėra vos daugiau nei 40 dienų, trečia lietuvių kalba nėra tiek plačiai paplitusi pasaulyje, kad susilaukčiau peržiūrų iš Afrikos, Pietų Amerikos ir Azijos. Darau spėjimą, kad tai peržiūros susijusios su spam-botais ir atsitiktiniai Google paieškos klikai.

Jei pasižvalgyti po skaitytojų geografiją, apie keturis penktadalius atitenka Lietuvai, kas neturėtų stebinti. Apie 5 procentus skaitytojų varto puslapius gyvendami Jungtinėje Karalystėje. Antroje vietoje tarp užsienio valstybių yra „Svajonių šalis” – Amerika. Stipriausia Eurozonos ekonomika – Vokietija – neturi tiek daug skaitytojų. Iš ten blogą skaito apie 1,7 procento visų skaitytojų. Su Vokietija konkuruoja Norvegija. Spėju, pagal tai galima spręst apie emigracijos mastus ir kryptis. Kiek stebina gerokai mažesnė už Vokietiją Danija, ten gyvena beveik procentas blogo lankytojų. Sąrašą užbaigia… Rusija ir Airija. Jei dėl Airijos nesistebiu, blogo skaitytojai iš Rusijos kelią nuostabą: kas jie?

Google dėka turiu informaciją apie blogo lankytojų tikslią geografiją – žinau net miestus. Vilnius atsiseikėja apie 45 procentus visų lankytojų. Antras pagal dydį Lietuvos miestas „pasiima” sau apie 15 procentų. Google nesugebėjo nustatyti beveik 7 procentų lankytojų miesto. Mano gimtoji Klaipėda užima trečią vietą tarp Lietuvos didmiesčių. Džiugu ir malonu. Panevėžys yra ketvirtas, o Šiauliai nuo Panevėžio atsilieką vos ne keturgubai! Spėju, kad ši imtis yra tiesiog per maža. Londonas įsiterpia į Šiaulių ginčą su Panevėžiu ir garsiai pasako visiems „Good morning”. Alytus užbaigią lietuviškų vardų sąrašą grafike, tačiau netikėtai paaiškėja, jog Rusijoje esančioje Samaroje esu skaitomas tiek pat dažnai, kaip ir Alytuje. Mistika.

Besižvalgydamas po naršyklėje nustatytas gimtąsias kalbas, nustebau pamatęs pirmaujančią… anglų kalbą. Ji sudaro net 41 procentą lankytojų!  Šitoje vietoje galimos kelios interpretacijos. Pirma būtų labiau link sąmokslo teorijos: visus lietuvaičius yra užvaldę ateiviai arba iliuminačiai, kurie pramoko tik anglų. Kita, manau, būtų realistiškesnė: dažnas susiinstaliuoja angliškus Windows ir turi angliškas programų versijas. Dvi lietuvybės žymės užima atitinkamai antrą ir trečią vietą. Viena, spėju, susijusi su Windows sistema, kita – su planšetėmis ir telefonais. Pagal UK anglų kalbai tenkančią dalį, spėju, kad Lietuvoje gana daug Didžiojoje Britanijoje pirktų kompiuterių ir mobilių įrenginių – net 9,5 procento naršyklių sako, kad jų gimtoji yra Britanijos anglų kalba. Blogas turi porą procentų lankytojų, kurie dirba arba su rusiška Windows versija, arba su mobiliu įrenginiu, kuriame rusų kalba yra pagrindinė. Liūdna, bet vos tik trečdalis procento lankytojų dirba su vokiškom naršyklėmis.

Labai nustebau ir nuliūdau nepamatęs savo pamėgtos naršyklės – Seamonkey. Nustebau, nes ji man labai patogus amžinatilsio Netscape Navigator klonas, todėl nesuprantu, kodėl žmonės naudojasi atskiromis pašto ir interneto programomis. Nuliūdau, nes supratau, kad mano skonis yra tolimas nuo populiaraus skonio. Dar nuliūdau, nes pamačiau Chrome naršyklės dominavimą. Ji viena užvaldė daugiau nei pusės lankytojų kompiuterinius ir mobilius įrenginius! Mano naršyklės giminaitis (sūnus, galima sakyti) – Firefox užima tik antrą vietą su juokingais 20 procentų! Tikrai neįtikėtina (bent jau man). Apple gaminys – Safari – yra trečias naršyklių sąraše.  Specialiai rašydamas pasitikrinau, naršyklė nebeatnaujinama Windows operacinėse. Tai reiškia, kad tai yra skaitytojai, kurie arba turi Mac’us arba turi kitus Apple produktus. Standartinis Android brauzeris yra ketvirtoje vietoje su beveik 7 procentais. Spėju, tai parodo, koks skaitytojų skaičius tingi arba nejaučia stimulo susirasti geresnę mobilaus įrenginio naršyklę. Microsoft gaminys (Internet Explorer) visiškai nebeprimena ankstyvų internetų karaliaus. Jį naudoja tik 3,6 procento skaitytojų. Gaila, kad palyginus nebloga ankstyvų naršyklių alternatyva (Opera), yra taip mažai populiari. Laikai keičiasi, ką padarysi, ponai ir ponios.

Šiek tiek daugiau nei pusė visų skaitytojų naršo blogą iš kompiuterių, kurie valdomi Windows operacinės sistemos. Antroje vietoje yra mobilieji įrenginiai su Google operacine sistema Android. Apple iPhone ir iPad yra naudojami dešimtadalio lankytojų. Stacionarūs Apple gaminiai nėra tiek populiarūs – iš jų skaito tik 6 procentai lankytojų. Kiek stebina mažas Linux ir Windows Phone vartotojų skaičius. Visą laiką galvojau, kad mokslo fanatai mėgsta Linux, o žinodamas Nokia kultą tikėjausi pamatyti daugiau Windows Phone įrenginių. Bet ką aš padarysiu: yra kaip yra.

Man, blogo įkūrėjui ir vieninteliam autoriui yra svarbiausia žinoti, kaip gi mane pasiekia skaitytojas. Kaip matote, net 61 procentas atkeliauja į blogą per socialinius tinklus (99,3% atitenka Facebook, Google+ antroje vietoje su 0,47%). Mano paties nuostabai blogo adresą yra įsidėmėjęs net ketvirtadalis lankytojų! Sakyčiau, visai neblogai vos po 40-45 dienų aktyvumo. Blogas bendradarbiauja su Delfi Mokslu, su technologijos.lt, su LRT mokslo skiltimi. Šie internetiniai resursai labiausiai prisideda prie mokslo plėtros ir prie mokslo populiarinimo. Aš nedraudžiu perspausdinti medžiagą ir kitur, jei manęs yra atsiklausiama, o tekste yra nuoroda į šaltinį. Šis bendradarbiavimas man „duoda” apie 9 procentus lankytojų. Iš pirmo žvilgsnio mažoka, bet tai yra investicija į žinomumą. Tiesioginė paieška Google sistemoje nukreipia į blogą 5 procentus lankytojų.

Daugiausiai pagal nuorodas į blogą žmonių patenka iš DELFI, net 29 procentai. Už tai reiktų padėkoti Delfi Mokslo skilties redaktoriui Vaidui Neverauskui, kuriam pasirodė įdomūs blogo įrašai. Per įvairius kitus WordPress ir panašius blogus mane pasiekia net 17 procentų visų „nuorodų spaudinėtojų”. Nesitikėjau, kad šis WordPress įrankis bus toks efektyvus. Dirbti su „technologijos.lt” portalu pradėjau kiek pavėluotai, nes nuo pat pradžių neturėjau jokių bendrų kontaktų. Justina mane susirado pati ne taip senai, todėl visas mūsų bendradarbiavimo potencialas, manau, dar neatsiskleidė. Valstybinis LRT.lt portalas atsiunčia link manęs apie 5 procentus smalsaujančių, ką galima paaiškinti dviem dalykais. Visų pirma jo lankomumas yra menkesnis nei komercinių portalų. Antra, LRT.lt mokslo skiltis moka man autorinį atlyginimą (ne už visus tekstus) ir jie kartais perspausdina tekstus pašalindami nuorodas. Neįvardinti šaltiniai suteikia man dar 17 procentų „pelių maigytojų”.

Šios ataskaitos pabaigoje pateiksiu porą anekdotų:

1. Šio blogo autorius (fizikos mokslų daktaras) gavo laišką nuo sociologijos mokslų daktarės, kuri pasiūlė bendradarbiaut lietuviškam žurnalui. Gerbiama daktarė negalėjo patikėti, jog blogo autorius nėra sociologas ir bendradarbiauti galėtų, bet tai atrodytų keista.
2. Man parašė du VDU studentai ir paprašė būti jų bakalauro darbų vadovu! Nežinau, kokios procedūros egzistuoja VDU, tačiau mane stebina, kaip rimtai mano mokslo populiarinimo pastangos yra vertinamos humanitarinių mokslų atstovų.

Lietuvos mokslo sektantizmas ir tribal’izmas yra problemos, bet tai yra menkos problemos, kuomet tenka kalbėti ir vertinti vietinius mokslininkus. Gana dažnas Lietuvos mokslininkas neigiamai vertina atskaitingumo idėją, o kai kurie vietiniai filosofai net drįsta įvardinti atskaitingumą viešoje erdvėje kaip „vergo įdagą”. Nieko nuostabaus, kad mokslas Lietuvoje yra apgailėtinai reprezentuojamas ir visiškai nepopuliarinamas. Mokslo populiarinimas Lietuvoje susilaukia rimtos kritikos ir iš mokslininkų, gyvenančių savo dramblio kaulo bokštuose.

Mokslas nėra toks sunkus, kaip gali atrodyti. Mokslo populiarinimo dėka jis tampa prieinamesnis ne tik suaugusiems bet ir moksleiviams, studentams – tiems, nuo ko priklauso mūsų ir Lietuvos ateitis pasaulyje. Mokslo populiarinimas pritraukia jauną žmogų, sudomina ir užaugina apsiskaičiusią asmenybę. Mokslo populiarinimas griauna dirbtines laboratorijų ir katedrų sienas ir lyg tornadas nupučia dramblio kaulo bokštus ir jų išminčius ten, kur jiems vietą – į burtininko Ozo šalį…